Ar Europa toliau remsis vertybėmis, ar atiduos pirmenybę fabrikams, gamykloms ir vamzdynams? Tokius klausimus kėlė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, grįžęs iš ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdžio, kur Lietuva blokavo derybų su Rusija pradžią. Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė tvirtina, kad su kitų ES narių parama iškelti Lietuvos reikalavimai būtų skambėję svariau.
„Lietuva viena vetavo ES derybų pradžią su Rusija. Kyla klausimas, ar tos problemos, kurias mes kėlėme, yra unikalios, ar tik Lietuva galėjo jas iškelti? Pradėkime nuo tokių jautrių klausimų kaip Sausio 13-oji, Medininkų žudynės, mūsų verslininko nužudymas Kaliningrade. Ar jiems kelti turėjome partnerių Europoje? – klausė M.Starkevičiūtė. – Niekam ne paslaptis, kad teisinių ginčų su Rusija turi ir Didžioji Britanija. Taigi britai galėjo padėti, su jais reikėjo dirbti. Bet mūsų ambasadorius šioje šalyje rengia per daug priėmimų, tad jam nelieka laiko sąveikauti su britų Užsienio reikalų ministerija (URM).”
Kitas klausimas, pasak M.Starkevičiūtės, „Družbos” naftotiekis, žaliavos tiekimas. „Tačiau „Mažeikių nafta” priklauso „PKN Orlen”, tad ar tik lietuviams yra svarbu, kad nafta ten tekėtų. Gal tai svarbu ir Lenkijai? Kodėl šio klausimo pateikimas nekoordinuotas su Lenkija? – negaili kritikos europarlamentarė. – Kodėl likome vieni?”
Trečia problema susijusi su Gruzija, Moldova, žmogaus teisėmis, požiūriu, kad mes jų neturime palikti likimo valiai. Pasak M.Starkevičiūtės, tai yra bendros Europos vertybės, kurias per susitikimus su Vladimiru Putinu visada keldavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tačiau ir šiuo klausimu partnerių nebuvo rasta arba neieškota.
Paklausta, ar ES apie minėtas problemas negalima kalbėti ir vienu balsu, M.Starkevičiūtė teigė, kad tokiu požiūriu ir pasireiškia Lietuvos provincialumas. „Mes neatliekame vadinamųjų namų darbų, t. y. per mažai bendraujame personalijų lygiu, kad išaiškintume mums aktualias problemas. Ir šiuo atveju geri Lietuvos ketinimai atrodo keistai tik todėl, kad mūsų diplomatija neieškojo partnerių. Galime kalbėti ir vieni, tačiau sutikime, kai kartu kalba visos ES šalys, tai Rusijos reakcijos ir sprendimai taip pat kitokie”, – tvirtino M.Starkevičiūtė. Pasak jos, susikoncentravimas į priėmimus ar viešuosius ryšius, o ne tylų diplomatinį bendradarbiavimą kuria Lietuvos kaip izoliacionistės įvaizdį, kuri nieko niekam nesako, o staiga iššoka su kažkokiomis iniciatyvomis. Tas iniciatyvas daugeliu atvejų būtų palaikiusios ir kitos ES valstybės, tačiau Lietuva neskyrė laiko joms išaiškinti.
„Nesakau, kad yra blogai, kai mūsų URM gina vertybes, tačiau tai reikia daryti kartu su partneriais”, – apibendrino M.Starkevičiūtė.
Klausiama, kuo ji konkrečiai prisidėjo prie Lietuvos pozicijos išaiškinimo, M.Starkevičiūtė teigė, kad ji Europos Parlamente yra Ekonomikos, o ne Užsienio reikalų komiteto narė. „Tačiau esu bandžiusi susitikti su naujuoju užsienio reikalų ministru P.Vaitiekūnu ir padėti jam susiorientuoti. Savo nuostabai, susidūriau su tuo, kad prie URM durų manęs laukė vieno bulvarinio laikraščio žurnalistai, kurie tikėjosi kažkokio skandalo iš tų mano „mokymų” naujai paskirtam ministrui, – savo patirtimi dalijosi M.Starkevičiūtė. – Buvau, tiesą sakant, šokiruota. Ir nuo to karto man dingo noras tartis su mūsų URM vadovybe. Lietuvos problema ta, kad yra tam tikros įtakos grupės, kurios stengiasi sugadinti santykius arba kurti mums rėksnių, nežinančių, ko norime, įvaizdį. Tai daroma ir išorės, ir vidaus santykiuose”. Tiesa, tas grupes europarlamentarė įvardyti atsisakė.