Lietuvoje nėra nė vieno oficialiai pripažinto užsienio aukštosios mokyklos padalinio, tačiau apsišaukėliai veikia mūsų šalyje, rodos, niekieno netrukdomi.
Jie atkunta pasibaigus priėmimui į šalies aukštąsias mokyklas ir neįstojusį jaunimą vilioja esą lengvai įgyjamais užsienio aukštųjų mokyklų diplomais. Ne už dyką.
Veikia mokykloje
Vienas toks ne pirmus metus veikia Klaipėdos „Kuršių” vidurinės mokyklos patalpose. Čia įsikūręs konsultacinis centras „Vizavita” kviečia mokytis Kaliningrado Baltijos valstybinėje akademijoje.
Vakar paskambinus reklaminiame skelbime nurodytu telefonu ir pasiteiravus apie studijas, moteriškas balsas patikliai paporino, kad trejus metus neakivaizdžiai mokomasi Klaipėdoje, o likusius trejus metus – Kaliningrade.
Mokosi apie šimtą klaipėdiečių. Už vienerius metus kiekvienam reikia mokėti 3 tūkst. litų.
Suabejojus mažai kam žinomo konsultacinio centro dėstytojų kompetencija, buvo garantuota, kad neteks nusivilti. Tarp dėstytojų – ne vienas Klaipėdos universiteto mokslo vyras, tarp jų – profesoriai Donatas Švitra ir Andrius Bielskis.
Atvirumas dingo
„Klaipėdos” korespondentai nuvyko į „Vizavitą” savomis akimis įsitikinti.
„Kuršių” vidurinės mokyklos dviejuose kambarėliuose bešeimininkaujančiai vienintelei moteriai akimirksniu dingo noras atvirauti.
Sekretore prisistačiusi Nina slėpė ne vien savo pavardę. Slėpė ir centro vadovo mobiliojo telefono numerį.
Pasak jos, reikia sulaukti rugpjūčio 29 dienos – tuomet iš svetur sugrįžęs vadovas atsakysiąs į visus žurnalistų klausimus.
Nina neslėpė pasipiktinimo, kaip galima abejoti centro veiklos legalumu.
„Klaipėdai” pasmalsavus, kur vyksta konsultacijos bei kita su studijomis susijusi veikla, sekretorė tarstelėjo, kad dėstytojai su studentais dirba „Kuršių” vidurinės mokyklos kabinetuose. Juos nuomoja.
Pirmąkart išgirdo
Vilniuje veikiančio Studijų kokybės vertinimo centro Informacijos skyriaus vedėjas Darius Tamošiūnas vakar tikino pirmąkart girdįs apie centrą Klaipėdoje, organizuojantį su studijomis susijusią veiklą.
Pasak jo, nei Lietuvoje, nei Klaipėdoje negali būti jokios užsienio aukštosios mokyklos padalinio, legaliai tai galinčio daryti.
Vakar pirmąkart iš „Klaipėdos” išgirdęs apie „Vizavitos” teikiamas paslaugas, D.Tamošiūnas teigė analizuosiąs padėtį. Jei paaiškės, kad minėta firma tikrai užsiima nelegalia veikla, surinkta informacija bus perduota Švietimo ir mokslo ministerijai. Ši gali imtis žygių dėl sankcijų.
Sužinojęs, kad „Vizavitoje” triūsia Klaipėdos universiteto žmonės, D.Tamošiūnas spėliojo, kad gal yra sudaryta kokia nors bendradarbiavimo sutartis.
Užsiima „chaltūra”?
Rektorius Vladas Žulkus patvirtino, kad uostamiesčio universitetą sieja bendradarbiavimo sutartys su ne viena užsienio aukštąja mokykla, tarp jų – ir su Baltijos valstybine akademija. Tačiau V.Žulkus griežtai atmetė bendradarbiavimo faktą tarp tos akademijos ir Klaipėdos universiteto per „Vizavitą”.
Rektoriaus nuomone, čia uždarbiaujantys dėstytojai tiesiog užsiima „chaltūra”.
„Žinoma, tokia veikla, ypač jei ji nelegali, kerta per mūsų universiteto prestižą”, – neslėpė nusivylimo V.Žulkus.
Jis teigė nieko nežinojęs apie tokią Klaipėdos universiteto dėstytojų saviveiklą.
Papildomai uždirba
„Klaipėdai” pavyko telefonu susisiekti su šiuo metui atostogaujančiu profesoriumi Andriumi Bielskiu.
Mokslo vyras sakė net neįtaręs, kad gali dirbti nelegalų darbą. Tačiau pokalbio metu jis sutiko, kad jo teikiamos konsultacijos buvo susijusios ne su, pavyzdžiui, siuvimo ar vairavimo kursais, bet su studijomis Baltijos valstybinėje akademijoje.
Po kelias valandas per savaitę rusiškai dėstydamas kelias disciplinas A.Bielskis tikino uždirbantis „mažyčius pinigėlius”. Tačiau jie papildo Klaipėdos universiteto dėstytojo uždarbį.
Vyro teigimu, jis yra menkas. Už pusantro etato profesorius į rankas gauna kiek daugiau nei 2 300 litų.
„Savo veiklos „Vizavitoje” negaliu pavadinti „chaltūra”, nes perteikiu žinias, už kurias studentai yra dėkingi”, – sakė A.Bielskis.
Veikia nelegaliai
Kelioms užsienio aukštosioms mokykloms nelegaliai atstovaujama mūsų šalyje? „Apie dešimt”, – atsakė Studijų kokybės vertinimo centro atstovas D.Tamošiūnas, pridūręs, kad jų skaičius kinta.
Pasak „Klaipėdos” pašnekovo, kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, kur yra daugiau rusakalbių gyventojų, apsišaukėlių problema yra dar aktualesnė. Šiose valstybėse veikia iki penkiolikos nelegalių mokyklų.
D.Tamošiūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra nė vieno užsienio aukštosios mokyklos padalinio, turinčio teisę legaliai užsiimti studijų organizavimu.
Tačiau uostamiestyje jų buvo ir yra ne vienas.
D.Tamošiūnas pabrėžė, kad Maskvos, Rygos bei Kaliningrado aukštosioms mokykloms atstovaujantys Klaipėdoje veikiantys konsultacijų centrai ar viešosios įstaigos gali organizuoti, pavyzdžiui, kvalifikacijos kėlimo kursus, tačiau negali užsiimti jokia su studijomis susijusia veikla.
Uždraudė veiklą
Klaipėdoje skandalingiausiai nuskambėjo Rygoje įsikūręs Baltijos rusų institutas (BRI). Nuo šių metų liepos 1 dienos veikla, susijusi su aukštojo mokslo studijų organizavimu, Vyriausybės sprendimu nutraukta.
BRI atstovaujanti Tarptautinė Baltijos akademija, turinti filialą ir Klaipėdoje, nuolat pažeidinėjo Lietuvos teisės aktus, ignoravo Vyriausybės reikalavimus, vengė teikti Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie studijų programas arba pateikdavo klaidinančią informaciją.
„Nors Lietuvos Vyriausybės sprendimas yra apskųstas teismui, mes gerbsime valdžią ir neorganizuosime studijų”, – vakar dienraščiui sakė Klaipėdos padalinio vadovė Natalija Fočenkova.
Pasak jos, nuo rugsėjo apie pusė iš trijų šimtų čia studijavusių žmonių turbūt tęs studijas kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Likusieji studentai kviečiami toliau mokytis BRI filiale Liepojoje. Pasukusiems šiuo keliu studijos pigiau kainuos. Jei už semestrą būsimiesiems teisininkams reikėtų mokėti 1 700 litų, tai pasirinkusiems neakivaizdines studijas Liepojoje bus atskaitomos kelionės išlaidos ir reikės už semestrą mokėti 250 litų mažiau.
Audronė Gliožerienė