Seno sprogimo aidas atsivijo ralio virtuozą

Prieš dešimtmetį nužudyto verslininko byloje įtariamas ir garsus lenktynininkas Alvydas Albrechtas

Nors nuo šio kraupaus įvykio, kai Vilniaus centre vidurdienį savo automobilyje buvo susprogdintas verslininkas Rimantas Grainys, prabėgo daugiau kaip 10 metų, ir šiandien prie arčiausiai tragedijos vietos buvusio kelio ženklo stulpo rišamos gėlės. Kada nuvytusios pakeičiamos šviežiomis, nemato niekas arba beveik niekas. Lygiai taip pat, kaip niekas nemato kauniečio Alvydo
Albrechto šeimoje liejamų ašarų. Šis automobilių sporto pasaulyje puikiai žinomas ir gerbiamas ralio virtuozas prieš tris mėnesius buvo suimtas pareiškus įtarimus organizavus R.Grainio nužudymą.

Vakar teismas sankciją pratęsė dar trims mėnesiams.

Bandito išpažintis

1995-ųjų gegužės 25-ąją prieš pat vidudienį sostinės centrą supurtė galingas sprogimas. Vilniaus ir J.Lelevelio gatvių sankryžoje maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos užtaisas, magnetu pritvirtintas prie verslininko Rimanto Grainio automobilio dugno, apynaujį „Mercedes Benz 230 E“ pavertė metalo laužo krūva. Jį vairavusio vyro gyvybė po trijų dienų užgeso ligoninėje.

Dalį atsakymų į daugybę „kas?“ ir „kodėl?“ kriminalistai pateikė 2001- 2003 metais, kai teismuose buvo nagrinėjama vienos garsiausių visų laikų Lietuvos istorijoje samdomų žudikų gaujos, vadovaujamos Valerijaus Januškevičiaus, byla. Po itin sudėtingos operacijos teisėsaugininkams pavyko iššifruoti dalies keletą metų Vilniuje siautėjusios banditų grupuotės šiurpą kėlusių nusikaltimų rengimo algoritmą.

R.Grainio susprogdinimas buvo vienas iš keliolikos išpuolių.

Tačiau narpliojant šią bei keletą kitų kruvinų istorijų labai ilgai nebuvo aišku, iš kieno lūpų V.Januškevičiaus sėbrai gaudavo užsakymus ir kas mokėjo jiems pinigus už žmonių žudymą. Kai kurias detales mėgino atskleisti su teisėsaugininkais bendradarbiauti pradėję gaujos nariai, tačiau dėl painios „užsakymų“ sistemos jų kalbose spėlionių būdavo gerokai daugiau nei faktų.

„Mūsų žiniomis, įtarimai A.Albrechtui pareikšti remiantis vieno iš V.Januškevičiaus gaujos narių Genadijaus Bazurino parodymais. Jis esą kalbėjęs, kad nužudyti R.Grainį norėjęs kažkoks „Alius iš Kauno“. Tačiau būtent šis šaltinis ir kelia daugiausia abejonių, nes G.Bazurinas laisvės atėmimo vietose dienas stumia nuo 1998-ųjų ir yra priskiriamas vienai žemiausių kalinių kastų: jo gyvenimas net kalėjimo masteliais matuojant yra labai sunkus. Nesunku spėti, kad siekdamas ištrūkti iš tos aplinkos jis yra pasirengęs padaryti ar paliudyti, ko tik bus prašomas“, – pasakojo vienas iš A.Albrechto advokatų Ričardas Girdziušas.

Advokatas atkreipė dėmesį, kad po to, kai V.Januškevičiaus gaujos nariams buvo pradėti skelbti nuosprendžiai, prokurorai patys prašė teismo, jog G.Bazurinui skirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė būtų sumažinta iki 13 metų. Toks prašymas buvo grindžiamas teiginiais, esą G.Bazurinas „prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi“ padarytų nusikaltimų. Kai bausmė šiam veikėjui buvo sušvelninta iki 15 metų, prokurorai dar kartą rašė kasacinį skundą ir pasiekė, kad V.Januškevičiaus sėbras už grotų praleistų 14 metų.

Nurodymas nužudyti

Oficialiame pranešime apie įtarimą organizavus nužudymą nurodoma, kad A.Albrechtas 1995-ųjų balandžio-gegužės mėnesiais, veikdamas su nuo tardymo pasislėpusiu Olegu Lysenko, pavedė G.Bazurinui surasti žudiką, kuris nužudytų R.Grainį. Dokumente teigiama, kad per O.Lysenko už šį „darbą“ G.Bazurinui buvo perduota 12 000 JAV dolerių (48 000 litų) bei informacija apie R.Grainio įpročius, dienotvarkę, automobilį ir jo stovėjimo vietą prie gyvenamojo namo bei darbovietės.

Nurodymas nužudyti R.Grainį buvo pavestas Ivanui Matulevičiui, kuris persakęs visą informaciją pačiam gaujos vadui V.Januškevičiui. Pastarasis sutiko su pažadėta pinigų suma ir 1995-ųjų gegužės 26-osios naktį prie R.Grainio automobilio pritvirtino savadarbį sprogmenį, kuris ir suveikė, kai tik verslininkas iš savo namų kiemo išvažiavo į Vilniaus gatvę.

Raktas bankų dokumentuose

Nors pranešime apie įtarimą A.Albrechtui organizavus susidorojimą su R.Grainiu nėra jokių užuominų apie šių verslininkų santykius, pasak advokato R.Girdziušo, parengtiniam tyrimui vadovaujantys pareigūnai nagrinėja versiją, esą A.Albrechtas buvo pasiskolinęs iš R.Grainio maždaug 140 000 litų.

„Mano klientas tvirtina, kad tiesiogiai su R.Grainiu nebuvo pažįstamas, o pinigus skolinosi per tarpininką Vitą Markevičių. Tačiau po R.Grainio žūties šie pinigai buvo pervesti į V.Markevičiaus nurodytą sąskaitą, o iš ten į užsienio banke atidarytą R.Grainio našlės sąskaitą. Manau, kad šias operacijas galima patikrinti ir išsklaidyti daugelį abejonių, nors tai pakankamai sudėtinga ir gali ilgokai užtrukti“, – samprotavo R.Girdziušas.

Be abejonės, nemažai klausimų būtų atsakyta, jei pavyktų apklausti ir minimą V.Januškevičiaus gaujos narį O.Lysenko, tačiau šio veikėjo likimas yra nežinomas.

Komentarai abstraktūs

Šią bylą nagrinėjantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius kalbėti apie bandymus atseikėti R.Grainio nužudymo užsakovams tai, ko šie yra nusipelnę, kategoriškai atsisakė.

„Kol nėra paskelbtas nuosprendis, nieko komentuoti nenorėčiau. Nei apie atliktus, nei apie planuojamus atlikti procesinius veiksmus. Priešingu atveju gali kilti abejonių, ar aš objektyviai vadovauju parengtiniam tyrimui“, – nukirto prokuroras.

Kiek kalbesnis buvo šio departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.

„Nė vienas žmogus nėra kaltas, kol tokio nuosprendžio nepaskelbia teismas. Taip pat mes negalime atskleisti, kokia medžiaga remiantis grindžiamas įtarimas. Galiu patikinti, kad tyrimas neprasidėjo gavus kurio nors iš su teisėsauga bendradarbiauti sutikusių nuteistųjų parodymais. Duomenų, leidžiančių kelti tam tikras versijas ir jas tikrinti, mes turėjome ir anksčiau. Tai labai sudėtinga byla, todėl medžiaga renkama ilgai, remiantis įvairiais šaltiniais. Visa informacija ir faktai tikrinami, tačiau ar jų pakanka kaltinamajam aktui surašyti ir pateikti asmenims, kurie šiuo metu yra įtariami galimai susiję su nusikaltimu, kol kas nėra visiškai aišku“, – dėstė A.Kliunka.

Klausiamas, ar galėjo A.Albrechtas atsidurti areštinėje dėl konfliktų ar savų sąskaitų su verslo partneriais, A.Kliunka teigė, kad tai nėra nusikaltimo padarymo versija.

„Pareigūnai tiria pačią nusikalstamą veiką, patį faktą, o ne atskirų subjektų tarpusavio santykius ar konfliktus. Policininkai ir prokurorai aiškinasi, kas ir kodėl nužudė žmogų, tikrina su tuo susijusias tyrimui reikšmingas aplinkybes, bet tikrai nesuvedinėja kokių nors sąskaitų. Visą surinktą informaciją ir įrodymus vertins teismas. Jis taip pat sprendžia, ar yra pagrindo parengtinio tyrimo metu taikyti kardomojo kalinimo sankciją“, – tikino Generalinės prokuratūros departamento vyriausiasis prokuroras.

A.Kliunka pripažino, kad šioje byloje vargu ar bus greita atomazga, nes įtarimai remiasi netiesioginiais įrodymais, o pats A.Albrechtas kategoriškai neigia savo kaltę.

Šokas sukaktuvių proga

Jolanta Albrechtienė pokalbio su „Kauno dienos“ žurnalistu metu labai jaudinosi.

„Rugpjūčio 15 dieną mes būtume minėję 20-ąsias mūsų vestuvių metines. Prieš sukuriant šeimą su Alvydu draugavome dar maždaug porą metų. Esu įsitikinusi, kad tiek laiko pakanka žmogų pažinti, todėl visą šią istoriją laikau klaikiu nesusipratimu. Ačiū Dievui, mūsų šeimos draugai ir su Alvydu daugybę metų bendravę žmonės taip pat netiki jo kalte. Jis gyveno visai kitokiomis vertybėmis ir vadovavosi visai kitokiais principais. Galbūt todėl dabar itin skaudu tiek man, tiek mūsų vaikams. Dukrai Paulai dešimt, bet ji puikiai viską suvokia. Mūsų šešiolikmečio sūnaus Ado galvoje per tuos tris mėnesius atsirado žilų plaukų“, – pasakojo J.Albrechtienė.

Klausiama, kaip gerai žinojo savo vyro verslo reikalus, moteris tikino, jog Alvydas niekuomet didelių paslapčių nuo jos neturėjęs, tačiau prisipažino visų įvykių tiksliai neatsimenanti.

„Jis buvo vienas koncerno SBA akcininkų, prieš keletą metų pardavęs savo akcijas ir ėmęsis savarankiškos veiklos. Kažkokių ypatingų konfliktų su partneriais lyg ir nebuvo, nors dėl sudėtingų kitų SBA savininkų charakterių apie pasitraukimą kalbėjo gana ilgai. Tai nebuvo impulsyvus sprendimas ar noras pakenkti buvusiems partneriams, nors vėliau kai kas Alvydo poelgį traktavo būtent taip“, – sakė J.Albrechtienė.

Keliolikos procentų SBA akcijų paketą A.Albrechtas su keletu kolegų pardavė gana agresyvia verslo strategija garsėjančiai sostinės bendrovei „Status“, kurios vadovai iš tiesų pridarė nemažai konkurencinių rūpesčių kauniečiams. Nepaisant to, J.Albrechtienė teigė, nenorinti tikėti, jog kas nors iš SBA galėtų keršyti jos vyrui.

„Į galvą lindo visokių minčių, tačiau negaliu nieko kaltinti ar smerkti, nežinodama faktų. Labai norėčiau tikėti, kad prieš dešimtmetį nužudyto R.Grainio artimieji taip pat neskubėtų siųsti prakeiksmų ar džiūgauti, kad sulaikytas jiems daugybę skausmo suteikęs nusikaltimo užsakovas. Tikiu, kad pavyks išsiaiškinti tikruosius šios tragedijos kaltininkus ir kad pelnytą atpildą gaus žmonės, dėl kurių dabar kenčia mūsų šeima“, – kalbėjo J.Albrechtienė.

Moteris itin stebėjosi viešais teiginiais, esą A.Albrechtas nuo 2002-ųjų slapstėsi, nors visus pastaruosius metus jis dirbo savo „Opel“ automobiliais prekiaujančioje ir juos aptarnaujančioje bendrovėje „Animus mobilis“, dalyvavo Lietuvos ralio čempionato varžybose ir žiedinėse lenktynėse. Be to, kiekvienais metais Albrechtų šeima atostogų metu daug keliaudavo ir pateikdavo savo dokumentus kirsdami valstybinę sieną.

Klausiama apie A.Albrechto pažintis su Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjais, J.Albrechtienė pripažino, kad jaunystėje jos vyras yra keletą kartų dalyvavęs pobūviuose, kuriuose buvo ir policiją dominusių žmonių.

„Tačiau vėliau jis pradėjo savo verslą ir jokių kontaktų ar juo labiau draugysčių su nusikaltėlių pasauliu tikrai nebuvo“, – tikino sulaikyto verslininko žmona.

Renaldas Gabartas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.