Europos Sąjunga (ES) antradienį pritarė Tbilisio nuomonei ir pažymėjo, kad Maskvos sprendimas padidinti taikdarių skaičių Gruzijos ir Abchazijos konflikto zonoje nėra protingas, nes gali padidinti įtampą.
Rusijos URM antradienį apkaltino Tbilisį rengiantis karinei operacijai į Abchaziją, pareikšdama, kad regione yra Gruzijos specialios paskirties būrio karių, artilerijos ir aviacijos padalinių. Gruzija pavadino šiuos pranešimus melu.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė po derybų su ES užsienio politikos vadovu Javieru Solana (Chavjeru Solana), kad Rusija siekia palaikyti geros kaimynystės santykius su Gruzija, bet esant reikalui panaudos jėgą savo tėvynainiams užsienyje ginti.
Dauguma nepripažintų respublikų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – gyventojų turi Rusijos pasus.
„Net jeigu taikdarių skaičiaus padidinimas atitinka mandate nustatytą limitą, jeigu mes norime sumažinti įtampos lygį, aš nemanau, kad tai protingas sprendimas – padidinti dabar”, – sakė J.Solana bendroje su S.Lavrovu spaudos konferencijoje.
Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis apkaltino Rusiją agresija ir tarptautinės teisės normų pažeidimu. Pasiekusiame JT Saugumo Tarybą ginče su Kremliumi Tbilisis užsitikrino Vakarų moralinę paramą ir reikalauja išvesti iš konflikto zonos Rusijos karius.
Rusija dislokavo savo taikos palaikymo kariuomenę Pietų Osetijoje ir Abchazijoje dešimtajame dešimtmetyje, remdamasi bendru NVS šalių vyriausybių sprendimu ir pritarus Jungtinėms Tautoms, kad būtų užkirstas kelias tolesniems Gruzijos ir nepripažintų respublikų valdžios susirėmimams.
Maskva teigia, kad regione esantys taikdariai neleidžia prasidėti kraujo liejimui. Tbilisis kaltina Rusijos kariuomenę globojant separatistus.
Gruzijos ir Rusijos santykiai pašlijo, M.Saakašviliui atėjus į valdžią 2003 metais per „rožių revoliuciją”, ir dar pablogėjo dėl tarpusavio kaltinimų šnipinėjimu, mėginimais pakirsti valstybinę santvarką, agresyviais siekiais.
2008 metų pradžioje Maskva ir Tbilisis žengė žingsnius susitaikyti: Rusija nutraukė transporto ir pašto blokadą, panaikino vizų apribojimus gruzinams ir pažadėjo išnagrinėti galimybę vėl atverti savo rinką vynui ir mineraliniam vandeniui iš Gruzijos.
Tačiau Maskvai ir Belgradui nesugebėjus įtikinti Vakarų atsisakyti pripažinti Kosovo separatistų atsiskyrimą nuo Serbijos, prasidėjo griežta retorika dėl „dvejopų standartų” ir atvira ekonominė bei kitokia pagalba kitiems separatistams – pirmiausia Abchazijai ir Pietų Osetijai.
„VIENA AGRESYVI JĖGA”
M.Saakašvilis antradienį vakare kalbėjo per televiziją, ragindamas Abchazijos ir Pietų Osetijos gyventojus susitaikyti.
„Mes turime atsistoti drauge ir pasakyti, kad mes – ne priešai”, – sakė Gruzijos prezidentas.
Jis nepaminėjo Rusijos, bet pasakė, kad už abchazus ir osetinus sprendimus priima „viena didelė agresyvi jėga”.
M.Saakašvilis, siūlantis separatistams plačią autonomiją, jeigu jie sugrįš į Tbilisio kontrolę, pažadėjo jiems gerovės augimą bendroje valstybėje.
„Mes kalbame apie ypatingąsias ekonomines zonas, o ta jėga kalba apie karines bazes ir naujų kontrolės postų atidarymą”, – sakė Gruzijos prezidentas.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Bildtas) pavadino Rusijos žingsnius provokuojančiais pavojingą įvykių raidą.
„Dabar mes matome akivaizdžiai pavojingą situaciją, kur vienas žingsnis eina po kito. Todėl svarbu, kaip reaguos Europa”, – rašo ministras savo interneto dienoraštyje carlbildt.wordpress.com.
Savo ruožtu Gruzijos ministras pirmininkas Lado Gurgenidzė sakė antradienį, kad Rusija žengia „neatsakingą žingsnį”, planuodama padidinti savo kontingentą iki leidžiamo taikos palaikymo mandatu 3000 žmonių skaičiaus.