Lietuva iš Lenkijos perėmė estafetę – dabar Vilnius blokuoja ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties, sukeldamas sąmyšį tarp kitų Bendrijos šalių UR ministrų ir vyriausybių vadovų, rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita”.
Kartu jis pažymi, kad Lietuva turi tokią teisę ir yra teisi. Dienraštis primena nutrūkusį naftos tiekimą iš Rusijos naftotiekiu „Družba” ir Maskvos atsisakymas ratifikuoti energetinę chartiją.
Pasak „Rzeczpospolita”, dabar svarbiausias klausimas, ar ES pajėgi sukurti bendrą frontą derybose su Rusija ir atsižvelgti į interesus mažesnių šalių, kurias „gali paliesti nenuspėjami Rusijos diplomatijos veiksmai, tokie kaip naftotiekio čiaupo užsukimas arba grasinimas branduoline ataka”.
„Rusija turi būti visateisė pasaulinio ekonominio gyvenimo dalyvė, tačiau taip pat privalo paklusti toms žaidimo taisyklėms, kurios taikomos visiems. Kol taip nebus, Lietuva turės teisę ginti savo interesus ES viršūnių susitikimuose”, – rašo Lenkijos dienraštis.
Anksčiau Lenkija blokavo ES ir Rusija derybas, nes pastaroji draudė lenkiškos mėsos produkcijos importą į šalį. Vėliau šalims šią problemą išsprendus, Lenkija savo veto atsiėmė.
Tačiau antradienį šių derybų mandatą Liuksemburge vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje blokavo Lietuva.
Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties. Šalys sutarė, kad toliau derinti pozicijų į Vilnių atvyks ES pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.
Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės uždaryto „Družbos” naftotiekiu atnaujinimo klausimą.
Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos. Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.
Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio bendradarbiavimo. Tokia deklaracija paskatintų konstruktyvų Rusijos bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.
Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių įsipareigojimų.