Rusija lauks, kol Europos Sąjunga (ES) bus pasirengusi deryboms dėl naujo pagrindinio Rusijos ir Bendrijos bendradarbiavimo susitarimo, pareiškė Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas.
Antradienį Lietuva atsisakė suteikti Europos Komisijai mandatą, kad būtų galima pradėti derybas su Rusija dėl šio dokumento pasirašymo.
„Rusija pasiryžusi laukti, kol Europos Sąjunga bus pasirengusi deryboms dėl naujo Rusijos ir ES bendradarbiavimo susitarimo”, – sakė S.Lavrovas. Pasak ministro, jis apsvarstys situaciją su ES trejetu ir nenorėtų komentuoti žiniasklaidos pranešimų.
Pasak Liuksemburgo užsienio reikalų ministro Jeano Asselborno (Žano Aselborno) priežastis, kad nepavyko susitarti suteikti mandato deryboms Lietuvos reikalavimas užtikrinti energetinį saugumą.
„Šiandien viskas baigėsi. Mes patekome į aklavietę”, – sakė J.Asselbornas.
Lietuva pareikalavo prijungti prie derybų mandato deklaraciją dėl tiekimo naftotiekiu „Družba” atnaujinimo, taip pat dėl žalos ištremtiems iš okupuotų Baltijos šalių atlyginimo. Lietuva taip pat pasiūlė priimti deklaracijas, kuriose būtų reikalavimas, kad Rusija konstruktyviai dalyvautų išsprendžiant „įšaldytus konfliktus” Gruzijoje ir Moldovoje ir kad iki derybų pabaigos reguliariai būtų vertinama pasiekta pažanga šia linkme, taip pat dėl bendradarbiavimo su Rusija teisinėje sferoje tiriant tokias bylas, kaip 1991 metų sausio įvykiai Vilniuje, birželio tragedija Medininkuose (1991 metų birželio 31 diena), kai buvo užpulti Lietuvos pasieniečiai, ir Lietuvos verslininko dingimo pernai Kaliningrado srityje aplinkybės.
Be to, Vilnius reikalauja Europos valstybių paramos garantijų dėl Rusijos naftos tiekimo į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą atnaujinimo. 2006 metais Rusija nutraukė naftos tiekimą į Lietuvą naftotiekio „Družba” atšaka dėl jos uždarymo remontui, bet Vilnius įžvelgia šiame sprendime Rusijos „energetinį šantažą”.
Taip pat pranešta, jog Vilnius reikalauja, kad Briuselis darytų spaudimą Maskvai dėl to, kad ši remia Pietų Osetiją, Abchaziją ir Padniestrę.
Tuo tarp ES užsienio politikos vadovo Javieto Solanos (Chavjero Solanos) atstovė spaudai Cristina Gallach (Kristina Galach) pažymėjo, kad ES tebesiekia pradėti derybas dėl naujo susitarimo su Maskva per susitikimą Chanty Mansijske.
Ji patvirtino, kad susitikime Liuksemburge ES šalims nepavyko pasiekti kompromiso su Lietuva. „Nuveiktas jau labai didelis darbas ir šis darbas bus tęsiamas”, – pabrėžė ji.
Pranešimą apie tai, kad intensyvios konsultacijos bus tęsiamos, patvirtino ir J.Asselbornas. Jis pareiškė, kad artimiausiu metu pirmininkaujančios ES Slovėnijos atstovai atvyks į Vilnių konsultuotis su Lietuvos vadovybe dėl mandato teksto.
Pasak jo, Lietuva reikalauja įtraukti į Europos Komisijos mandatą deryboms dėl naujo susitarimo su Rusijos „kelis gana griežtus reikalavimus, susijusius su energetiniu saugumu, Europos vertybėmis, įšaldytų konfliktų sureguliavimu”.
„Kiti ministrai mano, jog Europos Komisijos mandatas būtų kuo lankstesnis, kad derybininkai turėtų kuo daugiau galimybių manevruoti derybose dėl būsimo susitarimo su Rusija”, – sakė J.Asselbornas.
Anksčiau Nyderlandų URM oficialusis atstovas pranešė, kad ES labai svarbu pradėti derybas su Rusija.
Olandijos diplomatas patvirtino, jog derybų pradžia stabdo Lietuva, kuri siekia, kad Rusija sureguliuotų keletą „juridinių klausimų”.
Sprendimą, kad derybų mandatas būtų apsvarstytas ES Tarybos posėdyje užsienio reikalų ministrų lygiu Liuksemburge balandžio 28-29 dienomis, pasiūlė šiuo metu pirmininkaujanti Slovėnija.
Rusija ir ES tikisi oficialiai pradėti derybas dėl naujo susitarimo susitikime Chanty Mansijske birželio pradžioje.
2006 metais derybas dėl naujo susitarimo su Rusija buvo užblokavusi Lietuva ir Lenkija.
Varšuva tada buvo nepatenkinta dėl to, kad buvo uždraustas mėsos ir kitų maisto produktų importas iš Lenkijos į Rusiją, o Vilnius prieštaravo, kad buvo nutrauktas Rusijos naftos tiekimas į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.
Vėliau Lenkija atšaukė savo veto deryboms.
Rusija yra vienintelė naftos ir dujų tiekėja į Baltijos šalis.