Lietuvoje numatyta kasmet pasodinti po 3 tūkst. hektarų naujų miškų. Tačiau šalies urėdijoms tam pradėjo trūkti žemės.
Pasak dienraščio „Lietuvos rytas”, šį pavasarį Anykščių miškininkai apželdins paskutinius 100 hektarų iš jiems perduotų žemdirbystei netinkamų valstybinės žemės plotų. Po to jie turės nutraukti miškų veisimo darbus: daugiau žemės, kur galėtų plėsti jaunuolynus, urėdija neturi. Mat susigundę Europos Sąjungos (ES) parama dėl tos pačios valstybinės žemės jau konkuruoja pirmenybę turintys žemdirbiai.
Beje, per artimiausius kelerius metus miškų sodintojai išsidalins 382 mln. litų, gaudami vienkartines 70-80 proc. miško įveisimo išlaidų kompensacijas ir metinius priedus. Kartu su privačiais žemės savininkais parama gali naudotis urėdijos, apželdinančios valstybinę žemę. Tačiau kol nėra žemės miškui sodinti, nebus ir ES pinigų, skatinančių tokią veiklą.
„Abejojame, ar šiais metais pavyks paženklinti sklypus miškams veisti”, – pripažino Utenos apskrities viršininkė Angelė Kaušylienė.
Utenos apskrities administracija dar tik ieško rangovų, kurie imtųsi atlikti miškams skirtų sklypų kadastrinius matavimus. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus tokie sklypai miškams veisti buvo numatyti. Tačiau jų laukiantys miškininkai, pasirodo, atsidūrė pačiame pretendentų eilės gale.
Kol miškininkai laukia savo eilės, laisvą valstybinę žemę noriai graibsto nuomininkai. Ūkininkai ir kiti žemės naudotojai, turintys norą kelerius metus nuomoti valstybinės žemės sklypą ir jį tvarkyti kaip pievą ar ganyklą, yra svarbesni, nei siekiantys ten įveisti mišką.
Mat ir jie gali pretenduoti į tos pačios Kaimo plėtros programos pinigus, tačiau už pievų ir ganyklų priežiūrą. Nors kartą per vasarą šienaudami ir taip neleisdami tokiems plotams natūraliai apaugti mišku nuomininkai pasinaudos gaunama parama, kol ji bus teikiama. Pasibaigus ir nuomos, ir paramos laikotarpiui, tokie valstybinės žemės plotai vėl gali likti be šeimininko.