Keičiama kovos su girtavimu taktika

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujina Valstybės alkoholio kontrolės programą. Dabartinė, kuria buvo numatyta iki 2009-ųjų ketvirtadaliu sumažinti alkoholio suvartojimą, patyrė fiasko.

Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus Audriaus Ščeponavičiaus, naują programą planuojama parengti iki šių metų liepos. Joje bus atsižvelgta į naujas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas dėl alkoholio kontrolės ir išskirtos keturios pagrindinės sritys: „ne” alkoholiui vairuojant, darbo, nėščiųjų bei jaunimo aplinkoje.

„Jaunuolių girtavimas išties kelia nerimą. Prieš aštuonerius metus mūsų vaikinai ir merginos pirmavo Europoje pagal sveikos gyvensenos tyrimus, dabar jie nusirito į paskutines vietas. Tarp moksleivių abstinentų praktiškai nebeliko, jų yra mažiau nei 2 procentai. Įpratus vartoti alkoholį dar esant moksleiviško amžiaus, maža tikimybė, kad vėliau jo nevartosi”, – sakė A.Ščeponavičius.

Geria nuolat

Pavojingą jaunimo svaiginimosi mastą dar kartą patvirtino praėjusią savaitę paskelbtas studentijos tyrimas. Narkotikų kontrolės departamento (NKD) užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 92 proc. studentų per pastaruosius metus ragavo alkoholio, apie 80 proc. jų gėrė pastarąjį mėnesį.

Anot NKD vadovės Audronės Astrauskienės, tai reiškia, kad alkoholis vartojamas nuolat. Dauguma, t. y. 56,3 proc., visų apklaustų studentų mano, kad alkoholio vartojimą lemia nemokėjimas ilsėtis ar linksmintis nevartojant svaigiųjų gėrimų. Nemažai jaunuolių teigė, kad žmonės geria norėdami pamiršti problemas, o alkoholio vartojimas yra tapęs tradicine socialinio gyvenimo dalimi. 64,2 proc. studentų tvirtino, kad be alkoholio visada arba dažniausiai neapsieinama per jokį draugų ar giminių susitikimą. Populiariausias studentų gėrimas tebėra alus. Jo per pastaruosius metus gėrė 70 proc. apklaustųjų. Stipriųjų alkoholinių gėrimų ragavo 63 proc. respondentų, o vyno, likerio ir alkoholinių kokteilių – 61 procentas. Pasak A.Astrauskienės, nerimą kelia, kad apie 16 proc. studentų alkoholį vartoja kiekvieną savaitę, išgeria šešis ir daugiau standartinių alkoholio vienetų.???????

Didesnė kaina – mažesnis suvartojimas

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento dr. Aurelijaus Verygos nauji duomenys nestebina. Jo teigimu, realiai gali būti dar daugiau geriama, nes apie tokius dalykus vengiama atvirai kalbėti. Studentų girtavimas didėja, nes daugelis jaunuolių išvyksta mokytis į kitus miestus, o būdami toliau nuo namų gali laisviau elgtis. „Mūsų problema – didelis iš karto išgeriamo alkoholio kiekis. Kitose šalyse irgi nemažai svaiginamasi, bet tas pats alkoholio kiekis suvartojamas per keletą dienų”, – aiškino A.Veryga.

Anot jo, gėrimo mastą geriausiai mažina kainų politika. Tai įrodyta ir moksliniais tyrimais. Ypač tai veikia jaunimą, neturintį daug pinigų, ir dar neįgijusį priklausomybės. Tad alkoholiui pabrangus, sugebama greičiau jo atsisakyti.

Tačiau bėgant metams Lietuvos žmonių perkamoji galia alkoholiui įsigyti padidėjo 5-6 kartus. Sovietmečiu už vidutinę 100 litų algą buvo galima nusipirkti 20 butelių degtinės. Dabar už vidutinę 1500 litų algą – jau šimtą. Pastaruoju metu maistas brango net kelis kartus, o alkoholis – daugiausia 40 procentų. Nuo šių metų padidinus akcizus, alaus kaina padidėjo vos 2 centais, degtinės – apie litą. „Dalis vartotojų galbūt perėjo prie silpnesnių gėrimų, nes jų perkama daugiau. Nepasitvirtino gąsdinimai apie būsimą kontrabandos antplūdį. Juolab tai neaktualu studentams. Neįpirkę butelio parduotuvėje, jie tikrai neims ieškoti kontrabandos”, – tvirtino A.Veryga.

A.Ščeponavičius mano, kad akcizų padidinimas davė nemažai naudos. „Į valstybės biudžetą surenkama daugiau lėšų, o stipraus alkoholio vartojimas sumažėjo net 22 procentais”, – sakė SAM atstovas.

Kartelė per žemai

PSO ir Pasaulio bankas išskiria tris svarbiausias alkoholio kontrolės priemones. Be kainų didinimo, visiško reklamos draudimo, pabrėžiama ir alkoholio pardavimo ribojimo svarba. Lietuvoje jau diskutuojama, ar nereikėtų padidinti amžiaus, nuo kada leidžiama įsigyti alkoholio, ribos. Svarstoma, ar dabar nustatytos 18 metų ribos nenukėlus į 21 metus – bent perkant stiprų alkoholį.

A.Veryga linkęs tam pritarti. Tada būtų lengviau kontroliuoti pardavėjus. Dabar nepilnamečiams alkoholio pardavę prekeiviai išsigina nežinoję jų amžiaus, o prieš 3-4 metus mėginimas įvesti visuotinę pasų patikrą buvo sąmoningai diskredituotas”, – sakė A.Veryga.

Daugiau ribojimų

SAM prieš kurį laiką siūlė riboti alkoholio pardavimo laiką nuo 22 val. vakaro iki 9 val. ryto. Tačiau ir ši priemonė iki šiol realiai neįgyvendinta. Anot A.Ščeponavičiaus, sumažinti alkoholio vartojimo mastą padėtų ir pardavimo vietų skaičiaus mažinimas. Lietuvoje išduota apie 15 tūkst. mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų. Taigi viena prekybos vieta tenka maždaug 2 tūkst. gyventojų. Skandinavijoje viena prekybos vieta tenka 10 kartų didesniam gyventojų skaičiui, o štai Rusijoje – 400 gyventojų.

Švietimas – ne panacėja

„Alkoholio gamintojai nuolat pabrėžia auklėjimo ir švietimo vaidmenį. Tačiau Europoje atlikti rimti tyrimai parodė, kad vien švietimas neduoda naudos, kartais net sukelia priešingą efektą. Todėl turi būti taikomas visas kompleksas priemonių, įskaitant ir minėtus apribojimus, taip pat ir kainą”, – pabrėžė A.Ščeponavičius.

Atnaujintos Alkoholio kontrolės programos dalyje, skirtoje jaunimui, numatoma išnagrinėti teisės aktus, parengti rekomendacijas dėl alkoholio pardavimo nepilnamečiams, apie tai aiškinti pardavėjams ir klubų darbuotojams, skatinti nevyriausybinių organizacijų projektus, inicijuoti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, draudžiančią gaminti žaislus, maisto gaminius ir kitus produktus, kurių dizainas imituoja alkoholį.