Sunkiai per avariją prieš mėnesį sužeista mergaitė, gyvenanti Vilniaus rajone, mirė nesulaukusi reanimacinės brigados. Medikai kaltinami vengę atlikti savo pareigą. Šis atvejis paskatino pasidomėti, ar reanimobilio sulauktume Klaipėdoje.
Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties (GMPS) vyr. gydytojas Rimvydas Juodviršis teigia, kad šiuolaikišku reanimobiliu negalima pavadinti nė vieno jų turimo automobilio.
2003 m. sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatomos trys greitosios medicininės pagalbos automobilių kategorijos. Pagal Europos Sąjungos (ES) standartus šie automobiliai skirstomi į A, B ir C kategorijas.
A kategorija – automobilis, skirtas pacientų pervežimui. B kategorija – vidutinės komplektacijos greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriame yra visa gyvybės palaikymo aparatūra. Tiesa, ši aparatūra yra ne automatizuota, o rankinė. C kategorijos automobiliai yra aprūpinti geriausia gyvybės palaikymo aparatūra.
C kategorijos greitosios pagalbos automobilius ir įprasta vadinti reanimobiliais. Anot R. Juodviršio, šis pavadinimas galėjo kilti dar iš sovietinių laikų, kai paskui Brežnevą važinėdavo autobusas, kuriame buvo visa reanimacinė aparatūra. Tai buvo tarsi operacinė ant ratų.
Klaipėdos GMPS turi 11 automobilių, iš kurių 6 atitinka C kategorijai keliamus reikalavimus. Koks automobilis vyks į įvykio vietą, nusprendžia dispečeris, kuris nuodugniai skambinančiojo klausinėja, kas atsitiko. Medikai akcentuoja, jog į dispečerio klausimus reikia reaguoti ramiai bei išsamiai atsakinėti.
„Mūsų visuomenę dar reikia mokyti, kaip išsikviesti greitąją pagalbą. Tarkim, dispečerį bara skambinantysis, kam jis klausinėja, kiek pacientui metų. Bet juk tai labai svarbu. Vienokia situacija, kai su „širdimi blogai” 60 metų žmogui ir kai negera 20-mečiui, – akcentavo vadovas. – C kategorijos automobiliai nesiunčiami eilinių iškvietimų metu. Pavyzdžiui, tada, kai ligonis skundžiasi peršalimo ligomis ar panašiai. Beje, esama ir gudrių pacientų, kurie linkę savo susirgimą sureikšminti, hiperbolizuoti.”
Iki 2000 m. greitosios medicininės pagalbos stotys buvo finansuojamos pagal atliktų paslaugų skaičių. Tai, pasak R. Juodviršio, skatino aptarnauti kuo daugiau pacientų.
Dabar finansavimas skiriamas priklausomai nuo aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių žmonių skaičiaus.
„Aptarnaujame Klaipėdos miesto gyventojus. Mums lėšos skiriamos už 190 tūkst. gyventojų. Atrodytų, jog galėtume ir nebesistengti, nes lėšos ir taip aiškios, tačiau mes to nedarome – reaguojame į visus iškvietimus”, – pažymi GMPS vadovas.
GMPS ligonių pervežimui yra sudariusi sutartis su visomis uostamiesčio ligoninėmis, išskyrus Vaikų ligoninę. Jų užsakymu C kategorijos greitosios medicinos pagalbos stoties automobiliai ligonius veža į Kauno, Vilniaus klinikas.
Beje, greitosios pagalbos ekipažą galima užsisakyti artimo žmogaus pervežimui į pasirinktą gydymo įstaigą ar namus. Apmokėjimas – pagal ministerijos nustatytus įkainius.
Klaipėdos GMPS automobiliams taip pat tenka vykti į Skuodą, Plungę ir kitus miestus. Autoįvykių metu greitoji pagalba dažnai važiuoja į Palangos plentą, Gargždų link.
R. Juodviršis teigia, kad niekada nebūna taip, kad C kategorijos automobilių vadinamiesiems ekstra atvejams pritrūktų. „Tiesa, pasitaiko dienų, kai nė vienas jų nestovi garaže”, – pridūrė vyr. gydytojas.
Visgi automobilių parkas visoms Lietuvos GMPS – problema. 2002 m. buvo priimta Lietuvos medicininės pagalbos koncepcija, kurios vienoje iš dalių buvo numatytas aprūpinimas spec. transportu. Deja, iki šiol nė viena koncepcijos dalis neįgyvendinta.
Klaipėdos savivaldybės dėka Klaipėdos GMP buvo nupirkti trys automobiliai. Šiomis dienomis GMP pasiekė dar vienas naujas MB markės automobilis.
Klaipėdos GMPS dirba 12 medikų brigadų: dieną budi visos, naktį – 9. Stotis turi tris atsarginius bei du naudojimui nebetinkamus automobilius. GMPS neužsiima vaikų, naujagimių pervežimu, tam spec. automobilius ir reikiamus specialistus turi Klaipėdos vaikų ligoninė.
Medikų darbą apsunkina melagingi iškvietimai. Jie sudaro apie 5-6 proc. visų iškvietimų. Skambina ne tik vaikai, paaugliai, bet ir susikivirčiję suaugusieji. Nustatyti piktavalius sunku, nes tam nėra atitinkamos įstatyminės bazės.
Žaneta Skersytė