Kontracepcijos istorija siekia net kelis tūkstančius metų. Sunku patikėti, kokias priemones per visą žmonijos istoriją naudojo norintys apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Tačiau kai kurie senovėje išrasti kontracepcijos metodai ir priemonės šiek tiek pakitę išliko ir iki mūsų dienų.
Senieji metodai
Kontracepcijos metodai yra minimi net Biblijoje – čia kalbama apie Onaną, kuris „nuliedavo savo sėklą žemėn”. Beje, nuo jo vardo ir kilo onanizmo pavadinimas.
Senovės medicinos rankraštyje „Ebers Papyrus” moterims į makštį buvo patariama dėti vilnonį audinį, pamirkytą sumaltų datulių, akacijų ir medaus mišinyje. Akacijos fermentuojasi į pieno rūgštį, kuri yra gerai žinoma kaip spermicidas, apsaugantis nuo nėštumo. Fermentuotose akacijos augalo sultyse išmirkytus medvilnės pluošto tamponus naudodavo egiptietės.
Vienas pirmųjų oralinių kontraceptikų buvo granato vaisius. Moterys valgydavo jo sėklas. Vaisius ir augalus, kaip apsisaugojimo priemonę, naudojo dauguma Afrikos, Azijos ir Amerikos moterų.
Konstantinopolio moterys jūros kempines mirkydavo citrinų sultyse ir dėdavo į makštį prieš sueitį.
Kontracepcijos istorijos tyrinėtojus dažnai nustebina liaudies sugalvotų priemonių veiksmingumas. Pavyzdžiui, Indijoje ir Šri Lankoje nenorinčios pastoti moterys valgydavo papają. Vėliau buvo nustatyta, kad enzimas, papainas, esantis vaisiuose, sąveikauja su hormonu progestinu, kuris ir apsaugo nuo nėštumo.
Kaip barjerinę priemonę senovės žmonės naudodavo gyvulių žarnas. Tokius prezervatyvus naudojo jau egiptiečiai. Seniausi – maždaug XVII a. – prezervatyvai buvo rasti Birmingeme (Anglija). Jie buvo pagaminti iš žuvų ir gyvulių žarnų. Prezervatyvai senovėje buvo daugiau naudojami siekiant užkirsti kelią venerinių ligų plitimui nei kontracepcijai.
Taip pat buvo naudojami prezervatyvai iš lininės medžiagos, surišamos juostele. Sakoma, kad juos, taip pat prezervatyvus iš ėriukų žarnų, vertino žymusis moterų viliotojas Kazanova.
Kazanova propagavo ir dar vieną kontracepcijos būdą – gimdos kaklelio dangtelį, kuris buvo daromas iš perpus perpjautos citrinos su išskaptuotu minkštimu.
Masinė prezervatyvų gamyba paplito po 1844 metų, kai buvo užpatentuotas gumos vulkanizavimo būdas. Tiesa, tuomet pirmieji prezervatyvai buvo daugkartiniai – jie buvo plaunami, tepami vazelinu ir saugomi medinėse dėžutėse iki kito naudojimo.
Tarsi juodoji magija
Kartais senoviniai kontracepcijos metodai baigdavosi nevaisingumu ar net mirtimi: Kinijos moterys, reguliuodamos vaisingumą, prieš sueitį gerdavo grafitą ir gyvsidabrį.
Filosofas Aristotelis moterims, norinčioms apsisaugoti nuo nėštumo, siūlė makštį išplauti kedro aliejumi, grafito tepalu ir su alyvų aliejumi sumaišytais smilkalais.
Senovėje moterys į makštį dėdavosi krokodilų, dramblių, pelių mėšlo, medaus.
Viduramžiais buvo tikima, kad nuo nėštumo apsaugo siera iš mulo ausies, žebenkšties sėklidės bei juodo katino dešinės pusės kaulas.
Naujoji era
Hormoninės kontracepcijos era prasidėjo XX amžiuje. Pirmosios kontraceptinės tabletės išradimas sukėlė socialinę revoliuciją, kuri suteikė moteriai naują socialinį statusą. Pirmosios kontraceptinės tabletės rinkoje atsirado apie 1960-uosius metus.
Anksčiau estrogenas, naudojamas hormoninėje kontracepcijoje, buvo gaminamas iš natūralių produktų – gyvulių kiaušidžių ar nėščių kumelių šlapimo.
1937 m. du mokslininkai susintetino etinilestradiolį, esantį 95 proc. visų šiandien vartojamų kontraceptinių tablečių sudėtyje.
Rima Čeliauskaitė