Aplink architektūrine Vilniaus puošmena vadinamą Šv.Onos bažnyčią iškilo pastolių užtvara. Tikimasi, kad ji nuo plytų krušos apsaugos praeivius ir gotikos šedevro aplankyti atvykusius užsienio turistus.
„Saugome žmones, kad jiems plytos ant galvos nenukristų”, – pirmadienį „Vilniaus dienai” aiškino pastoliais Šv.Onos bažnyčią apjuosę įmonės darbininkai. Ar ilgai pastoliai darkys vieno lankomiausių sostinės turizmo objektų ansamblį, jie atsakyti negalėjo.
„Valdžia minėjo, kad gal tik po metų prasidės restauracijos darbai – kol kas tam nėra pinigų. O iš kur paimsi? Žmonės lanko bažnyčią, bet aukoja mažai. Gal reikėtų padaryti bilietus kaip muziejuose? Turistams net už tualetą tenka mokėti, tai kodėl negalėtų skirti bažnyčiai?” – svarstė darbininkai.
Jų manymu, Šv. Onos bažnyčia šiuo metu avarinės būklės, todėl daug svarbiau rūpintis praeivių saugumu nei tuo, kad pastoliais užgriozdintos šventovės fasadas atrodys neestetiškai.
Bažnyčios būkle susirūpinta dar žiemą, kai iš jos fasado išbyrėjo kelios plytos. Anuomet iš dvasininkų lūpų net pasigirdo kalbų apie transporto srautų ribojimą Maironio gatve – esą bažnyčiai kenkia pravažiuojančių automobilių keliama vibracija.
„Šv.Onos bažnyčios būklė prasta, tačiau avarine ji nepripažinta. Tai darbininkų interpretacijos”, – užtikrino savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.
Jis prisipažino pastolius prie bažnyčios matęs, tačiau kodėl jie pastatyti, nesiaiškinęs. Leidimus darbams atlikti išduoda ne miestas, o Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamentas.
Departamento specialistė ryšiams su visuomene Diana Uzelo patvirtino, kad leidimas pastoliais užtverti dalį Maironio gatvės šaligatvio išduotas iki šių metų pabaigos.
„Eižėja bažnyčios mūras, krenta čerpės. Iki to laiko planuojama sutvarkyti stogą ir bokštus”, – sakė D.Uzelo.
Vilniaus Šv. Onos bažnyčia neretai vadinama architektūros stebuklu. Mūrinė bažnyčia pranciškonų pastangomis pastatyta 15 amžiaus pabaigoje. Sudėtingos architektūros, bet lengvas ir grakštus pastatas, kuriam panaudotos 33 rūšių plytos, yra vėlyvosios gotikos šedevras, turintis nedaug sau lygių pasaulyje. Beveik nepakitusi bažnyčia (nors buvo griaunama ir naudojama kaip sandėlis) išliko iki šių dienų ir tapo vienu Vilniaus simbolių.