Laivus seka palydovai iš kosmoso

Pasaulyje revoliucingai keičiasi laivų stebėjimo sistemos. Kompiuterių ekranuose bet kada galima stebėti, kas vyksta pasaulio uostuose, kaip ir kur juda laivai.

Vedlinės – patikimiausios

Jūrininkai visada rasdavo būdų ,kaip pagal kranto linijas, iškyšulius, saulę ar žvaigždes nustatyti, kur plaukia. Įplaukdami į uostus jūrininkai iki šiol naudojasi senu metodu – vedlinėmis. Tai tiesi linija, kuri vietovėje sudaroma pagal du orientyrus.

Klaipėdos uoste liko viena vedlinė, kuria naudojasi laivavedžiai. Klaipėdos universiteto Laivybos katedros vedėjas Vytautas Paulauskas teigė, kad vedlinės vienas iš tiksliausių būdų nustatyti, ar tiesia kryptimi plaukia laivas.

Net ir turėdami naujausią navigacinę įrangą, laivai kartais nukrypsta nuo savo kurso, užplaukia ant seklumos ir susiduria. Taip buvo ir 2002 metais, kai ledonešis išstūmė žemsiurbę iš uosto vartų ir užplukdė ant seklumos netoli Girulių.

Laivų susidūrimai dažniausiai įvyksta dėl žmonių, o ne dėl sugedusių prietaisų ar oro sąlygų kaltės. Tokios avarijos įvyksta, kai kapitonas nepastebi arti esančių kliūčių, imasi neteisingų veiksmų.

Taisyklės kaip ir keliuose

Laivai, kaip ir automobiliai, turi savo kelius ir plaukiojimo taisykles. Vairuotojai žino, ką reiškia dešinės rankos taisyklė. Ji egzistuoja ir laivyboje. Tas, kuris turi kliūtį iš dešinės, privalo praleisti praplaukiantį laivą.

Kelių eismo taisyklės yra kategoriškos ir konkrečios, o kapitonams suteikiama didesnė veiksmų laisvė, nes kiekvieną kartą sąlygos jūroje vis kitokios.

„Laivų keliai yra sąlyginis dalykas. Konkrečių kelių nėra, tik maršrutai, kuriais laivai plaukia pagal nusistovėjusias tradicijas”,– pasakojo V.Paulauskas.

Atsiradus naujam objektui atviroje jūroje, pavyzdžiui, naftos terminalui, laivų maršrutas koreguojamas ir per laiką tradiciškai jis tampa jūriniu keliu.

Neseniai atsirado ir jūrų greitkelių sąvoka. Ji apima ekonominę plotmę. Tai sistema nuo krovinio tiekėjo iki gavėjo – uostai, laivai, geležinkeliai. Tai pasidarė ypač aktualu, kai jūriniu transportu gabenama vis daugiau krovinių.

Ten, kur laivyba ypač intensyvi, pavyzdžiui Danijos, La Manšo sąsiauriuose, jūra padalinta į skirstymo zonas. Jose kapitonai turi griežtai laikytis nustatytų taisyklių. Šios zonos yra nuo vienos iki dešimties jūrmylių pločio.

Ekrane – judantys laivai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra sukūrusi kelias programas, kurios leidžia stebėti realiu laiku vykstantį laivų judėjimą uosto akvatorijoje. Vadinamoji Laivo informacinė sistema (LIS) neseniai praplėsta dar ir Geoinformacine sistema (GIS).

Su naująja programa duomenų stoties uosto tarnybos mato, kokie laivai atplaukia ir išplaukia iš uosto, kuriomis kryptimis jie juda. Taip pat papildomos funkcijos – meteorologinė informacija, laivo duomenys, parametrai. Šia programa, jei uoste įvyksta avarija, galima atkurti, koks prieš tai buvo laivų išsidėstymas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Informacinių technologijų skyriaus viršininkas Algimantas Žygus aiškino, kad viename lange pateiktos abi sistemos supaprastina uosto dispečerių ir kitų tarnybų darbą.

Pakeitė magnetines lentas

Pirminius duomenis apie laivų koordinates ir pagrindinius jų parametrus Uosto direkcija gauna iš tarptautinės sistemos AIS (Automatic Identification System – Automatinė atpažinimo sistema). Pagal Tarptautinės jūrinės organizacijos (IMO) reikalavimus visi laivai, plaukiojantys tarptautiniais maršrutais, privalo turėti transponderį. Tai yra tam tikras siųstuvas ir imtuvas, kuris trumposiomis radijo bangomis perduoda laivo duomenis ir koordinates į sausumoje esančią stotį. Jeigu bangos nepasiekia stoties, duomenys iš karto eina į palydovą kosmose.

Kiekviename laive kapitonai naudojasi radarais. Jie yra tikslesni nei AIS programa, kuri skirta daugiau uosto tarnyboms. Anksčiau uosto tarnybos naudodavosi primityviu būdu – ant magnetinės lentos su uosto žemėlapiu stumdydavo mažus laivukus, taip sudarydami vizualų uosto vaizdą.

Seks kaip lėktuvus

Dabar Klaipėdos miestas ir uostas pakankamai gerai matosi per internetinę programą „Google Earth”. Tik šioje programoje vaizdas atnaujinamas palyginti retais intervalais. Kintanti informacija atnaujinama maždaug kas dvi minutes. Uostai, kuriems reikia nuolat sekti, kas darosi jų teritorijose, naudojasi savomis programomis. Tai jau minėta LIS – GIS, kur vaizdas atnaujinamas kas 15 –30 sekundžių.

Jūrose, išskyrus intensyvios laivybos sąsiaurius ir pakrantes, laivų judėjimo niekas nestebi. Dabar išbandomas naujas projektas. Baltijos jūroje ketinama įvesti radiolokatorius. Gelbėjimo tarnybos galėtų nuolat stebėti, kur yra laivai, jos greičiau reaguotų atsitikus nelaimei. Tokia sistema jau seniai naudojama aviacijoje.