Raginama pažaboti „kostiuminę” nelygybę

Dėl susidėvėjusio kostiumo darbo negavęs žmogus yra bejėgis, nes mūsų šalies įstatymai negina teisės į socialinę lygybę. Šiandien Seimas ketina svarstyti, ar tokią padėtį derėtų keisti.

Gimus vaikui studentės, kitaip nei dirbančios moterys, negali pasiimti motinystės atostogų iki vaikui sueis treji metai. Aukštojo mokslo diplomo neturintys asmenys kai kuriose Lietuvos bibliotekose ir skaityklose negali gauti anksčiau nei prieš dešimtmetį išleistų knygų. Pagyvenę vieniši žmonės skundžiasi, kad jų materialinė padėtis blogesnė nei santuokoje gyvenančių bendraamžių. Darbuotojai, dirbantys pagal terminuotą darbo sutartį, jaučiasi labiau pažeidžiami nei neterminuotais darbo santykiais susaistyti dirbantieji.

Kai kurie gyventojai mano, kad mūsų šalies sportininkai diskriminuojami dosnesnes valdžios premijas gaunančių, prašmatniais automobiliais vežiojamų ir prabangiuose kurortuose besiilsinčių krepšininkų atžvilgiu.

Keliolika tokių skundų dėl socialinės diskriminacijos kasmet sulaukia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT). Tačiau jų tirti įstaiga negali, nes socialinės padėties lygybė Lietuvos įstatymuose nėra įteisinta.

Surištos rankos

LGKT prižiūri, kaip laikomasi dviejų įstatymų – Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių. Pirmasis teisės aktas draudžia diskriminaciją dėl lyties, o antrasis – dėl asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų.

Diskriminacijos dėl socialinės padėties atvejai lieka už įstatymų borto, nors LGKT dėl to gauna apie 25 proc. visų skundų. „Šiems žmonėms padėti negalime, nes jų skundų objektai nepatenka į įstatymų nustatytą tarnybos kompetenciją”, – LŽ aiškino lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.

Socialinę diskriminaciją patyrusiems asmenims LGKT pataria, į kokias kitas institucijas jie galėtų kreiptis. Tačiau A.Burneikienė pripažįsta, kad tokia informacija žmonėms daug naudos neduoda. „Visiems jiems būtų galima kreiptis į teismą, tačiau tai pernelyg sudėtinga: reikia surašyti skundą, be to, bylinėjimasis atima nemažai laiko”, – aiškino ji. Jei socialinė diskriminacija būtų draudžiama įstatymu, jos atvejus galėtų tirti LGKT, ir tai žmonėms būtų kur kas patogiau. „Manau, kad mūsų tarnyba – lengviausias kelias ginti savo teises. Čia nėra didelių formalumų, mūsų paslaugos nieko nekainuoja ir atima mažiau laiko”, – įsitikinusi A.Burneikienė.

Lygių galimybių kontrolierė tikisi, kad Seimas priims reikiamas pataisas ir uždraus diskriminaciją dėl socialinės padėties. Šio reikalo parlamentarai turėtų imtis jau šiandien.

Mažintų atskirtį

Taisyti nusistovėjusią tvarką Seimui siūlo parlamentinis Žmogaus teisių komitetas. Neseniai jis pritarė parlamentarės Laimos Mogenienės siūlomoms Lygių galimybių įstatymo pataisoms, kuriomis būtų įtvirtintas ir žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant socialinės padėties.

Anot L.Mogenienės, pažaboti socialinę diskriminaciją tiesiog būtina. Tai galėtų prisidėti ir prie socialinės atskirties Lietuvoje mažinimo. „Vis daugiau žmonių šiandien žino apie galimybes ir būtinybę ginti savo teises. Tačiau daug diskriminacinių pažeidimų kyla dėl socialinės padėties, išsilavinimo, kilmės, ir jų LGKT nagrinėti negali, nes to nenumato įstatymas”, – aiškino Seimo narė.

Jei parlamentarai pritartų šioms pataisoms, asmuo patyręs diskriminaciją turėtų teisę reikalauti iš kaltųjų atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. L.Mogenienės nuomone, teisiniai pakeitimai turėtų ir prevencinės reikšmės – atgrasytų nuo pažeidimų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.