Kaip ir kaimynės Latvijos, taip ir mūsų Vyriausybė, kol kas neturi kuo pasigirti kovoje su infliacija. Mūsiškiai bent jau nedaro Aigaro Kalvyčio klaidų ir nepamiršta retkarčiais rinkėjų pamaloninti didesnėmis pensijomis ar socialinėmis išmokomis. Galbūt todėl iki šiol Lietuvoje neišvydome masinių protestų. Tačiau jų galime sulaukti, jei įtampa šalyje toliau kils, o tam prielaidų pakanka: kainų didėjimas užsitęs dar bent iki kitų metų pavasario, ekonomikos augimas lėtėja, taigi ir atlyginimai taip sparčiai nebedidės. Naujoji valdžia dėl šiuo metu prisiimtų įsipareigojimų atsidurs prie suskilusios geldos ir nebeturės finansinių galimybių toliau lepinti rinkėjus.
Valdžia neįvertina grėsmės
Jau pasigirsta kalbų, kad tai rinkimų metai ir į kairę bei dešinę švaistomi pažadai valstybės biudžetą nuves tiesiai į bankrotą. Deja, pakvipus postų dalybomis nė viena partija neatsispiria pagundai paminti neseniai priimtą Fiskalinės drausmės įstatymą. Kad ir kaip finansų ministras kalbėtų, tenka pripažinti, jog realios politinės valios ir bandymų susigrumti su infliacija Lietuvoje kol kas neišvydome.
Ne kartą svarstytas ir pildytas infliacijos valdymo planas. Tačiau to poveikio, kuris bent kiek lemtų vartojimą, paskolų bumą, reguliuojamų kainų augimą, nepajutome. Veikiau atvirkščiai. Vyriausybės ir Seimo iniciatyva buvo priimtas ne vienas sprendimas, kuris prisidėjo prie tolesnio kainų augimo.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ne kartą yra minėjęs, kad mūsų politikai, kaip, beje, ir Latvijos, iki galo neįsisąmonina tikrosios infliacijos grėsmės ir masto, o antiinfliacinis Lietuvos planas tesąs nenuoseklus atskirų dokumentų kratinys.
Infliacijos rekordai
Kovą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Lietuvoje užfiksuota 11,4 proc. infliacija, Latvijoje ji buvo 16,8 proc., Estijoje – 10,8 proc. Kol kas vienintelė Estija ima mažinti infliacijos augimo tempą, o Lietuva ir Latvija siekia vis naujų rekordų. Mūsų analitikai guodžia, kad veikiausiai nepaseksime Latvijos pėdomis, tačiau vos prieš kelis mėnesius džiaugėmės, kad pas mus infliacija, kitaip nei Latvijoje, nesiekia 10 proc.
„Nežinau, ar pasieksime Latvijos infliacijos lygį. Greičiau – ne. Mūsų šalys panašios tik išoriškai, tačiau vidaus procesai skiriasi. Pasaulinės maisto ir energijos kainų tendencijos nieko gera nežada. Tačiau kitaip nei Latvija, mes gaminame daugiau savos produkcijos, mažesnė šešėlinių pinigų įtaka, neturime papildomų pinigų pertekliaus”, – vylėsi Rimantas Rudzkis, banko „DnB Nord” analitikas.
Ekonomika lėtėja
Pasak jo, mes veikiau sekame ne latvių, o estų pėdomis. Dabar Estijoje infliacijos tempas jau lėtėja. „Ten anksčiau prasidėjo vėsimo periodas, sustingo nekilnojamojo turto rinka, sumažėjo skolinimasis, vartojimas, kartu pasiūla ėmė spėti su paklausa, padidėjo konkurencija, o tai jau skatina kainų mažėjimą. Pas mus šie procesai turėtų greičiau prasidėti nei pas latvius. Pirmas to požymis – metų pradžioje gerokai prislopęs gyventojų skolinimasis”, – dėstė pašnekovas.
Netrukus mažėjantį vartojimą patvirtinančią statistiką esą turėtume išvysti ir Lietuvoje. Pasak analitiko, įmonių atstovai jau praėjusių metų pabaigoje ėmė kalbėti apie juntamai mažėjantį vartotojų norą pirkti.
Ateina sunkūs laikai
„Galime laukti ūkio augimo sulėtėjimo, bus sunkiau surinkti valstybės biudžetą, naujai valdžiai bus nelengva atlikti darbus ir reformas, kurias turėjo vykdyti dabartinė valdžia. Ji tam turėjo puikias galimybes ir šiltnamio sąlygas, kasmet biudžetas buvo perteklinis. Deja, nieko nebuvo padaryta, o dabar ateina sunkus laikotarpis”, – kalbėjo R.Rudzkis.
Jis nesibijo ateinančio periodo palyginti su Rusijos krize: „Čia bręsta kažkas panašaus į Rusijos krizę, tik, matyt, ne tokiu mastu, mat dabar ūkio lėtėjimą amortizuoja ES parama ir pats ūkis persitvarkęs, efektyviau dirba.”
Panašų scenarijų yra pateikęs ir „Hansabankas”. 1998–1999 m. griuvus Rusijos finansų sistemai bankrutavo apie 30 proc. Lietuvos įmonių, darbo neteko dešimtys tūkstančių žmonių. „Tai atsitiktų, jeigu įsisuktų vadinamoji infliacijos ir darbo užmokesčio spiralė. Kitaip tariant, kainos ir algos, besigainiodamos viena kitą, augtų kartu ir nenumaldomai. Tai perkaitintų ekonomiką, o 2009 m. pasimatytų pirmieji baisios krizės daigai”, – yra sakęs „Hansabanko” Finansų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Pataria neišlaidauti
R.Rudzkio manymu, šiuo metu infliacija jau pasiekė piką. Tačiau tikėtis, kad iki metų pabaigos ji sumažės, neverta.
Vasarą ir rudenį šilumos tiekimo įmonės padidins paslaugų kainas, taigi brangs šildymas. Tai be jokios abejonės suteiks naują impulsą infliacijai. „Be to, manau, kad įvykus rinkimams, nuo naujųjų metų, turėtų brangti elektra, jos kainų kilimas buvo pristabdytas laikinai, susitarus premjerui”, – priminė rinkėjų nurytą saldainį R.Rudzkis.
Gyventojams jis pataria nesižavėti išlaidavimu. Didelės infliacijos sąlygomis yra didesnis noras pirkti, įsigyti daiktų, nes manoma, kad už tuos pačius pinigus vėliau bus galima įsigyti mažiau. Tačiau būtina įvertinti tai, kad ūkis augs lėčiau, taigi nereiktų tikėtis ir tokio spartaus kaip iki šiol atlyginimų augimo.
„Reikėtų atsargiau leisti pinigus, taupyti, atsisakyti nebūtinų dalykų, tarkime, naujos mašinos pirkimo išperkamąja nuoma, nelįsti į skolas, geriau sukaupti rezervą būtiniausioms prekėms ir paslaugoms pirkti”, – patarė ekspertas.