Ruošiamas priešnuodis spūstims mažinti

Ar šiuo metu Vilniuje diegiama centralizuota eismo valdymo sistema išgelbės sostinę nuo transporto grūsčių, vilniečiai ir miesto svečiai galės įsitikinti jau netrukus. Šiuo metu baigiami pirmojo etapo darbai, o visas projektas turėtų būti įgyvendintas dar šiemet.

Spūstys užvaldė miestą ir trauktis neketina. Sostinė ir kiti Lietuvos didmiesčiai kasmet vis labiau dūsta nuo transporto grūsčių. Šiai problemai spręsti žmonių išteklių jau nebepakanka. Situacijos gerinti nepadeda nei piko metu retsykiais eismą reguliuojantys patruliai, nei valdžios raginimai dažniau rinktis viešąjį transportą. Kadangi Lietuvoje automobilių parkas tendencingai didėja, naivu tikėtis, kad ateityje spūstys pradings savaime.

Vakarų Europoje transporto grūsčių problemos sprendžiamos įvairiai. Vienas iš būdų mažinti spūstis užsienyje – diegti miestuose intelektines eismo valdymo sistemas. Sekdami šiuo pavyzdžiu sostinės valdininkai dar 2006 metais paskelbė tokių paslaugų įsigijimo konkursą. Tąsyk miesto klerkai prognozavo, kad modernia centrine eismo valdymo sistema vilniečiai ir miesto svečiai galės naudotis jau 2008 metais, o ekonominė šio projekto vertė sieks 19 mln. litų.

LŽ domėjosi, kada sostinėje tokia sistema pradės realiai funkcionuoti ir kokie yra svarbiausi jos pranašumai.

Darbai – į pabaigą

Daugelis vairuotojų nė nemirktelėję pasakytų, kad Vilniuje vidutinis automobilių greitis yra 50 kilometrų per valandą. Tačiau jei suskaičiuotume, kiek laiko prastovime spūstyse, pamatytume, kad automobiliai sostinėje juda vidutiniškai vos 20-30 km/val. greičiu ar dar lėčiau.

Šiuo metu Vilniuje vyksta automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemų įdiegimo darbai. Tam tikrose miesto gatvėse įrengiami nauji šviesoforai, informacinės švieslentės, vaizdo kameros, greičio matavimo sistemos. Kai visa ši naujų technologijų „mišrainė” ims veikti, teoriškai turėtų sumažėti ir transporto kamščių.

Pasak savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos” direktoriaus Vaidoto Antanavičiaus, atsižvelgus į eismo situaciją, Vilniaus mieste nustatyti 6 transporto koridoriai, kuriuose numatyta diegti centralizuotą eismo valdymo sistemą. Jo teigimu, šiuo metu kaip tik baigiami pirmojo transporto koridoriaus Oro uostas – Centras įrengimo darbai. „Pirmojo koridoriaus įrengimo darbai eina į pabaigą. Manome, jog šis etapas bus baigtas dar šį mėnesį. Likusius transporto koridorius ketinama baigti įrengti iki šių metų pabaigos”, – LŽ teigė V.Antanavičius.

Kaups duomenis

Centralizuota eismo valdymo sistema gali sujungti viso miesto bei tarpmiestinį transporto valdymą. Specialiame valdymo centre kaupiami duomenys apie šviesoforus, spūstis, registruojami sankryžose sumontuotų greičio daviklių rodmenys, stebimi pažeidėjai, sudaromos žaliosios bangos, suteikiami prioritetai viešojo transporto judėjimui. Sukaupus šiuos ir kitus statistinius duomenis, eismo valdymas mieste galės būti reguliuojamas pagal laiko valdymo programą (pvz., ryto, vakaro, piko programa ir pan.). Be to, centralizuota eismo valdymo sistema leidžia pagal surinktus duomenis koreguoti kiekvienos sankryžos valdymo programą – didinti pralaidumą tose gatvėse, kuriose yra didesnis automobilių kiekis, ir atvirkščiai.

Situaciją sostinės gatvėse fiksuos specialūs jutikliai, o kai kurias sankryžas stebės įrengtos vaizdo kameros. Tilto gatvėje įsikūręs Eismo valdymo centras užtikrins, kad eismas Vilniaus mieste būtų reguliuojamas pagal esamą situaciją. „Pagal automobilių eismo jutiklių teikiamą informaciją sankryžose sumontuoti specialūs valdikliai optimizuos šviesoforų darbą ir tokiu būdu užtikrins maksimalų sankryžų pralaidumą”, – paaiškino V.Antanavičius.

Vertina teigiamai

Vienos iš keturių centralizuotą eismo valdymo sistemą Vilniuje diegiančių bendrovių atstovų teigimu, iki galo įdiegus kompiuterizuotą eismo valdymo sistemą galima tikėtis penktadaliu padidinti gatvių pralaidumą. Kitaip sakant, jeigu dabar piko metu į darbą vilniečiai važiuoja apie valandą, tai centralizuota eismo valdymo sistema šį laiką gali sutrumpinti iki 40 minučių.

Nors tai tik teoriniai skaičiavimai, tačiau transporto ekspertai jau dabar pašnibždomis šią sistemą vadina pirmąja vakcina nuo spūsčių. Tiesa, kol kas transporto ekspertai naujosios sistemos nei giria, nei peikia. LŽ kalbinti pašnekovai sako laukiantys, kada sistema pradės iš tikrųjų veikti.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto dekanas Alvydas Pikūnas irgi buvo nekalbus. Tiesa, jis LŽ tik užsiminė, jog teigiamai vertina Vilniuje diegiamos centralizuotos eismo valdymo sistemos perspektyvas. „Manau, tai teisingas pasirinkimas, tačiau reikia palaukti rezultatų”, – kalbėjo dekanas.

Kaip iš tiesų pasikeis eismo sąlygos Vilniaus mieste, bus galima vertinti tik tada, kai centralizuota eismo valdymo sistema pradės funkcionuoti visu pajėgumu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , .

3 atsiliepimai į "Ruošiamas priešnuodis spūstims mažinti"

  1. Helga

    Jooooooooo… maciau as sankryzoje po Pilaites viaduku kelias dienas rasesi mergaites ir berniukai kazka… o po to kaip sureguliavo ta sankryza, tai ir i darba ryte vaziuoju 40 minuciu ilgaiu… Kur matyta, kad nuo virsuliskiu norfos iki zveryno rytais yra valanda kelio???? Briedas kazkoks…

  2. Helga
  3. cha cha

    pavadinimas gryna nesamone!!!!!!! Turi buti ne priesnuodis spustims mazinti, o priesnuodis spustims!!!!!!! Dabar gaunasi taip, kad ruosiamas priesnuodis mazinimui, t.y. kad dar didetu spustys!!! Ot Pauliukas pavare cha cha cha

Komentuoti: cha cha Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.