Ištikta pasitikėjimo valstybe krizės, inertiškai judanti sąstingio ir nuosmukio link, kamuojama vangiai sprendžiamų socialinių, švietimo, sveikatos apsaugos ir teisėsaugos problemų – tokią Lietuvą mato prezidentas Valdas Adamkus. Teigiamų poslinkių jis įžvelgė tik užsienio politikos ir krašto apsaugos srityse.
Kalba nauja – problemos senos. Taip galima apibūdinti vakar Seime prezidento V.Adamkaus perskaitytą metinį pranešimą. Jame šalies vadovas darsyk nurodė jau ne pirmus metus Lietuvą kamuojančias negeroves.
Politikai ir politologai teigė nieko naujo iš V.Adamkaus neišgirdę. Jie pasigedo prezidento nuomonės, kaip mūsų šalis turi vaduotis iš nurodytosios krizės ir kokiomis gairėmis eiti į priekį.
Nuosmukio link.
V.Adamkaus nuomone, devynioliktuosius Nepriklausomybės metus skaičiuojanti Lietuva ir jos žmonės dar niekada negyveno taip saugiai ir pasiturinčiai. Tačiau šiandien mūsų šalis yra priversta ne svarstyti naujus iššūkius ar problemas, bet konstatuoti pasitikėjimo valstybe krizę. „Į šią krizę eita nuosekliai, žingsnis po žingsnio, nepaisant perspėjimų ir raginimų vadovautis sutarimu ir bendrais interesais”, – įsitikinęs V.Adamkus.
Prezidentas įvardijo keletą šios krizės priežasčių. Jo nuomone, lietuvių pasitikėjimą savo šalimi pakirto strateginio mąstymo stoka. Anksčiau vidaus reformas ir krašto pažangą skatino Lietuvos noras tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Įgyvendinus šiuos tikslus, nebežinome, kokiomis priemonėmis turėtume siekti valstybės gerovės. Prezidento nuomone, šią problemą galime išspręsti ieškodami racionalaus susitarimo dėl prioritetų socialinės, mokslo ir švietimo bei sveikatos apsaugos politikos srityse.
V.Adamkus perspėjo, kad šalis juda sąstingio ir nuosmukio link. „ES lėšos leido šiek tiek atsipalaiduoti, tačiau tokia padėtis netruks ilgai, o esminės problemos lieka nespręstos”, – mano šalies vadovas.
Prezidentas negailėjo kritikos šalį kamuojančių problemų nesprendžiantiems ir piliečių negerbiantiems politikams. Anot V.Adamkaus, jie dažnai nuvertina ar vis ateičiai atideda svarbius darbus. Valdžios dėmesio nesulaukianti visuomenė kai kurias opiausias problemas imasi spręsti pati.
Kritika Vyriausybei
Nepasitikėjimą valstybe, anot V.Adamkaus, didina per kiekvienus rinkimus politikų dosniai žarstomi įspūdingi pažadai. Po rinkimų jie dažniausiai pamiršta ką žadėję ir paskęsta veiklos imitacijose – skandaluose ir komisijose, kovose dėl įtakos sferų. Už populistus vėliau balsuojantys žmonės, pasak šalies vadovo, tikisi ne gelbėtojo, bet parodo savo nusivylimą buvusiaisiais valdžioje.
Dar viena nepasitikėjimo politikais priežastimi V.Adamkus laiko politinių partijų uždarumą. Prezidentui dažnai neaišku, kokios ideologinės, politinės ar kitokios priežastys lemia jų sprendimus. Taip pat šalies vadovui kliūva tai, kad politinėse partijose itin lėtai vyksta kartų kaita.
V.Adamkus gausių priekaištų pažėrė ir Vyriausybei. Prezidentui susirūpinimą kelia nesubalansuotas šių metų biudžetas, uždelstas mokytojų atlyginimų klausimas, nesprendžiamas kultūros darbuotojų darbo užmokesčio kėlimas, užstrigusi mokslo ir studijų reforma, laukiamų rezultatų neduodanti korupcijos prevencijos programa. V.Adamkaus nuomone, Vyriausybė ir politikai nepakankamai dėmesio skiria socialinei politikai, šeimos gerovei didinti ir sveikatos apsaugai. Jis taip pat pasigenda skaidrumo teismų veikloje ir pastangų laiku baigti žemės reformą.
Gero žodžio premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamas ministrų kabinetas sulaukė tik dėl sumažinto gyventojų pajamų mokesčio, padidėjusių pensijų ir kai kurių kitų išmokų bei toliaregiškai vykdomos užsienio reikalų ir krašto apsaugos politikos.
Greitų pokyčių nesitiki
V.Adamkus prisipažino neturintis daug vilčių, kad paskutinius šios kadencijos mėnesius skaičiuojantis Seimas ir dabartinė Vyriausybė atsižvelgs į jo pranešime išsakytą kritiką ir imsis ryžtingų sprendimų. Šalies vadovas nusivylęs, kad ankstesniais metais jo įvardytos priemonės, kuriomis siūlyta stiprinti ekonomikos augimą ir tvarumą, taip ir liko neįgyvendintos. V.Adamkus teigia visas viltis dedantis į būsimosios kadencijos Seimą ir naujai sudarytą ministrų kabinetą.
Griežtas įvertinimas
Vakar nuskambėjusi V.Adamkaus kalba sulaukė skirtingų vertinimų. Opozicija daugiausia gyrė tvirtą šalies vadovo laikyseną valstybę kamuojančių problemų akivaizdoje, tačiau jiems užkliuvo pesimistinė šalies vadovo metinio pranešimo gaida.
Bene griežčiausio vertinimo dėl pranešimo V.Adamkus sulaukė iš buvusio bendražygio Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko Artūro Zuoko. Jis pranešimą pavadino pasiklydusio prezidento kalba. Anot politiko, V.Adamkaus vakar nupieštas mūsų šalies vaizdas nuteikia pesimistiškai, skatina ne veikti, o rezignuoti arba emigruoti. „Teisingai kalboje pažymėta, kad problemos egzistuoja, bet negalima apie jas kalbėti kasmet nesiimant ryžtingų veiksmų”, – teigė A.Zuokas.
Politikas taip pat įsitikinęs, kad atsakomybę dėl pranešime išsakytų problemų pirmiausia turėtų jausti pats V.Adamkus. „Deja, prezidento institucija šiuo metu yra tapusi karjeros centru ir populistinių pareiškimų bei vertinimų institucija. Matome tik bejėgiškumo ženklus”, – mano A.Zuokas. Valdančiosios koalicijos atstovai teigė išgirdę nemažai kritikos, tačiau jie iš V.Adamkaus pasigedo konkrečių pasiūlymų, kaip tam tikras problemas būtų galima išspręsti. Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigė, jog šių metų prezidento metinis pranešimas iš esmės nesiskiria nuo ankstesniųjų. „Gal šįsyk labiau akcentuota, kad yra sukelta pasitikėjimo valstybe krizė”, – lygino ji. Socialdemokratė sutiko, kad kalbėdamas apie tai V.Adamkus iš dalies buvo teisus. Toks susipriešinimas tarp valdžios ir visuomenės, anot I.Šiaulienės, kyla, kai pristingama politinės išminties ir atsakomybės.
Tik stebėtojo įžvalgos
Politologas Kęstutis Girnius LŽ sakė, kad pagrindinė V.Adamkaus metinio pranešimo problema yra neaiškus turinys. „Prezidentas nėra nutaręs, ką jis šia kalba nori daryti: apžvelgti padėtį, nusakyti ateities gaires ar kritikuoti Vyriausybę. Tad pranešimas man priminė kokio į Lietuvą atvykusio užsienio stebėtojo įžvalgas, o ne valstybės vadovo kalbą”, – tvirtino politologas. Anot K.Girniaus, prezidentas turėjo atidžiau išanalizuoti minimą pasitikėjimo valstybe krizę, nurodyti, kaip ketina ją įveikti.
Politologas V.Adamkaus pranešime taip pat pasigedo dėmesio didėjančiai infliacijai, ūkio augimo sulėtėjimui, nacionalinio investuotojo „Leo LT” projektui. „Prezidentas nurodė, kad reikia priimti Teismų įstatymą, pradėti švietimo reformą, tačiau, kokia turėtų būti ši reforma, kaip ją reikėtų vykdyti, V.Adamkus nepasakė”, – pažymėjo K.Girnius.
Politologas Vytautas Rubavičius taip pat mano, kad V.Adamkaus pranešimas buvo blankokas. Susidarė toks įspūdis, nes šalies vadovo žodžiai, jo nuomone, nepaveikė visuomenės. „Kalba nesutelkė visuomenės ar atskirų socialinių grupių jokiems esminiams poslinkiams”, – įsitikinęs jis.
V.Rubavičiaus nuomone, V.Adamkus teisingai išvardijo didžiausias mūsų šalies problemas. Tačiau pažymėjo, kad tos pačios negerovės kartojamos nebe pirmus metus. Politologas pasigedo ir prezidento atsakomybės už dabartinę padėtį valstybėje. Anot V.Rubavičiaus, šalies vadovas pirmiausia turėtų pagalvoti, ką jis padarė ar nepadarė, kad situacija yra tokia, kokia yra.