Verslininkai žada emigruoti

Politikų siekis didinti pelno mokestį nuo 15 iki 19 proc. ne juokais išgąsdino verslininkus. Jie tikina, kad toks žingsnis turėtų katastrofiškų pasekmių. Viena jų – verslo emigracija.

Dairytųsi į kitas šalis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nariai pasiryžę politikams įrodyti, kad pelno mokesčio didinimas pakenktų visam šalies verslui: sumažėtų įmonių konkurencingumas, mažiau lėšų būtų skirta investicijoms ir plėtrai, darbuotojų kvalifikacijai kelti. Dėl to kristų darbo našumas, išaugtų produkcijos savikaina, brangtų prekės ir paslaugos, sumažėtų pardavimai, taip pat ir iš kitų mokesčių į biudžetą surenkama pinigų suma.

„Pelno mokesčio kėlimas verslui smogtų bene labiausiai, o įplaukos į biudžetą vargu ar padidėtų tiek, kiek nori politikai. Jei valdantieji įgyvendintų savo siekius, mums tektų rimtai svarstyti galimybę kapitalą perkelti į mažesnių mokesčių šalis”, – vakar vykusiame LPK posėdyje socialdemokratų idėjos žalą įrodinėjo LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Suvienijo konkurentus

Balandžio 1 d. Seime užregistruotas siūlymas ne tik išgąsdino, bet ir suvienijo verslininkus, finansininkus ir ekonomistus. Nuo amžių tarpusavyje kovojantys stambieji ir smulkieji verslininkai, profesinės sąjungos ir darbdaviai, verslo teoretikai ir praktikai, net finansininkai šį kartą vienu balsu šaukia, kad pelno mokesčio didinimas jokios naudos neduos.

„Latvijoje, Estijoje ir kitose šalyse pelno mokestis mažesnis nei 19 proc. Šios valstybės mūsų investicijas priimtų išskėstomis rankomis”, – tikino S.Besagirskas.

Smūgis ekonomikai

„Tokia praktika visiškai nenaudinga šalies ekonomikai. Taip jai būtų suduotas tik dar vienas smūgis. Kita vertus, valdžia nuolat kalba, kad palaiko smulkųjį ir vidutinį verslą, bet veiksmai prieštarauja žodžiams. Padidinus pelno mokestį, labiausiai nukentėtų būtent smulkieji verslininkai, nes pernai iš esmės pelno gavo tik didieji”, – LPK požiūrį palaikė „DnB Nord” banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenko.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pridūrė, kad tokie politikų užmojai gali sužlugdyti nemažai bendrovių šalyje, nes daug įmonių yra paėmusios kreditus. Jų grąžinimo galimybes verslininkai vertino skaičiuodami dabartinį – 15 proc. pelno mokestį.

Ekonominės verslo plėtros agentūros skaičiavimais, 2005–2007 m. dėl ydingos mokestinės politikos į Lietuvą iš viso neatėjo 2,6 mlrd. litų investicijų, nebuvo sukurta maždaug 6 tūkst. darbo vietų.

Politikų argumentai

Tačiau politikai nemano, kad mokesčių didinimas žlugdytų verslininkus. „Smulkiųjų verslininkų šis mokestis apskritai neliestų. Tie, kurių metinis pelnas bus mažesnis nei pusė milijono litų, kaip ir iki šiol nebus apmokestinti pelno mokesčiu. Pokyčius realiai pajustų tik apie 20 proc. šalies įmonių. Man teko kalbėti su daugeliu verslininkų, kurie pritarė šiai idėjai. Jie teigė, kad trumpalaikio mokesčių pakilimo nė nepajustų”, – įtikinėjo vienas iš šios Pelno mokesčio įstatymo pataisos iniciatorių Seimo narys Vytautas Čepas.

Anot jo, per dešimtmetį įmonių pelnai išaugo daugiau nei 70 proc. Be to, Lietuvoje pelnas, palyginti su kitomis ES šalimis, ir taip apmokestinamas labai mažu tarifu.

Lėšomis, surinktomis iš didesnio pelno mokesčio, tikimasi užlopyti biudžeto skyles ir surasti lėšų mokytojų algoms didinti. V.Čepas paskaičiavo, kad padidinus pelno mokestį šalies biudžetas kasmet papilnėtų apie 670 mln. litų.

Siūlo taupyti politikams

Pramonininkų ir finansininkų nuomone, reikia ne didinti, o mažinti mokesčių naštą. Verslininkai siūlo atsisakyti mokestinių lengvatų ir griežčiau kontroliuoti bei riboti biudžeto išlaidas. Jie taip pat tikina, kad biudžetas praranda lėšas ir dėl per didelio nedarbo dienų skaičiaus.

Bandydami išvengti pelno mokesčio didinimo verslininkai žada vienytis ir savo argumentus raštu išdėstyti Seimui bei tartis su opozicinėmis ir valdančiosiomis partijomis dėl palaikymo.

„Esame baudžiami už tai, kad sąžiningai rodėme savo pelną. Jei būtumėme jį slėpę, mokesčiai tikriausiai nedidėtų. Siūlau kviesti visas organizacijas, asociacijas ir verslininkus padaryti bendrą pareiškimą”, – sakė LPK prezidentas Bronislovas Lubys.