Mokesčiai virsta algomis

Klaipėdiečius papiktino žinia, kad didžioji dalis už daugiabučių priežiūrą sumokėtų pinigų atitenka namų valdų darbuotojų atlyginimams.

Už remontą – skola

Bendrovės „Vitės valdų“ administruojamų namų gyventojai su sąskaitomis už komunalinius patarnavimus gavo ir ataskaitą, kaip pernai naudoti iš žmonių surinkti pinigai.

Daugelį nustebino, kad didžioji dalis lėšų skirta darbuotojų algoms, o už namo remonto darbus gyventojams skaičiuojama skola. „O kas turi išlaikyti darbuotojus?

Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, – gyventojų nesupratingumu stebėjosi „Vitės valdų“ direktorius Raimundas Juozevičius. – Žmonės nori, kad dirbtų išmanantys savo darbą darbininkai, tačiau mokėti nesutinka. Jei sužinotumėte, kiek gauna mūsų darbuotojai, jūs nenorėtumėte pas mus dirbti“.

R.Juozevičius nepanoro pasakyti, kiek gauna jo pavaldiniai. Tačiau užsiminė, kad išlaikyti darbuotojus už vos keliais šimtais litų viršijantį „minimumą“ nėra lengva.

Mažus atlyginimus bei didelę darbuotojų kaitą minėjo ir bendrovės „Debreceno valdos“ direktorė Vida Kistenienė. Dėl mažų algų bendrovei niekaip nepavyksta rasti staliaus ir santechniko.

Pažiūrėti ir užrakinti

Kokia dalis iš gyventojų surenkamų mokesčių gali būti skirta atlyginimams, nustatė miesto savivaldybė. Ne daugiau kaip 60 proc. surenkamų pinigų galima skirti algoms, o iki 40 proc. – namui prižiūrėti.

„Laukininkų valdų“ direktorė Galina Kontrauskienė paaiškino, kad namo priežiūros pinigai skiriami smulkiems darbams, o už didesnius remonto darbus gyventojai turi mokėti papildomai.

„Pinigai renkami pagal pasenusį tarifą, o dar žmones turime išlaikyti. Tad nenuostabu, kad darbams pinigų nelieka“, – aiškino „Vitės valdų“ vadovas R.Juozevičius.

„Namo nuolatinės priežiūros įkainiai nesikeitė nuo 1998 metų, nors vanduo per tą laiko brango penkis kartus, kilo šildymo kaina. Nuo 60 butų namo per mėnesį priežiūrai lieka 80 litų, o pastatą reikia prižiūrėti nuo pamatų iki stogo. Ką galima padaryti už tokius pinigus? Tik ateiti, pažiūrėti ir vėl užrakinti „, – antrino V.Kistenienė.

Liūto dalį iš gyventojų surenkamų pinigų „Debreceno valdos“ atiduoda liftus prižiūrinčiai bendrovei.

„Mūsų rajone daugiausiai devynaukščių, tad daugiausiai pinigų atitenka liftų remontui“, – tikino direktorė. Antroje vietoje pagal išlaidų dydį atsiduria šildymo sistemų priežiūra.

Žmones išjudina „minusas“

Namų valdos gyventojams kasmet turi pateikti ataskaitą, kam panaudoti surinkti pinigai. „Vitės valdos“ tam pasirinko originalų būdą – ataskaitą išsiuntinėjo kartu su sąskaita už komunalinius patarnavimus. Pasak R.Juozevičiaus, į susirinkimą ateina vos vienas kitas gyventojas, o kad informacija pasiektų visus, pasirinktas būtent toks būdas.

Kitų namų valdų atstovai taip pat minėjo gyventojų pasyvumą ir nenorą lankytis susirinkimuose, tad informacija apie nuveiktus darbus dažniausiai kabinama laiptinės skelbimų lentoje.

Pasak V.Kistenienės, kad informacija adresatą pasiekia, būna akivaizdu – „minusą“ turinčių namų gyventojai skambučiais ima atakuoti valdas. Direktorė tikino, kad susidariusios skolos negalima nurašyti ant gyventojų pečių, tad jas tenka padengti teikiant papildomas paslaugas.

Paslaugos galima atsisakyti

Be sąskaitos už įprastus komunalinius patarnavimus kai kurie gyventojai sulaukia mokesčių ir už nenaudojamą televizijos anteną ar radijo tašką. Namų valdų atstovai aiškino, kad tokiais atvejais jie tik tarpininkauja dėl suteiktos paslaugos.

„Vitės valdų“ direktorius patarė, kad dėl mokesčio už nenaudojamą televizijos anteną atsisakymo reikėtų kreiptis į A.Rimkaus komercinę firmą Poilsio gatvėje arba į aptarnaujančias namų valdas, kur būtų paaiškinta paslaugos atsisakymo tvarka. Norint atsisakyti radijo taško reikėtų kreiptis į kompanijos „Hanza“ Klaipėdos padalinį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.