Rusai nori nupirkti pajūrį

Rusijos piliečiai ėmė aktyviai domėtis nekilnojamuoju turtu Lietuvos pajūryje. Į jų akiratį pakliuvo ir milijonų litų vertės sklypai prie Klaipėdos.

Vilioja prabangūs būstai

Nekilnojamojo turto kompanijos „Lit West House” direktorius Darius Sadeckas tvirtino, jog pastaruoju metu Rusijos piliečių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu pajūryje ypač išaugo. Anksčiau tokio sujudimo nebuvo. „Sulaukiame daug skambučių. Keletas rusų jau buvo atvykę apžiūrėti sudominusių sklypų, butų ar namų. Pernai aktyvesnės buvo Rusijos kompanijos, kurios Klaipėdoje norėjo įkurti filialus. Jos ieškojo komercinių patalpų”, – pastebėjo direktorius.

Dažniausiai kreipiasi didžiųjų Rusijos miestų gyventojai. Pajūryje Rusijos piliečiai domisi išskirtinai nekilnojamuoju turtu. Labiausiai juos vilioja arba esantis arčiau jūros, arba Klaipėdos centre.

Šiems pirkėjams įdomūs dideli, prabangūs butai, namai, kurių plotas yra per 300 kvadratinių metrų. Apsilankiusieji uostamiestyje apžiūrėjo ne vieną tokį būstą. „Įprastas nekilnojamasis turtas jiems neįdomus”, – pažymėjo D.Sadeckas.

Už sklypą – 7 milijonai

D.Sadeckas pasakojo, jog pirkėjai iš Rytų domėjosi ant jūros kranto Karklėje esančiu 38 arų sklypu, kuriame suplanuoti keturi pastatai. Nuo jo iki kopų yra 40, iki jūros – 110 metrų.

Šio sklypo kaina – per 7 mln. litų. Rusijos piliečiai domėjosi ir tarp Palangos ir Šventosios esančiu hektaro dydžio žemės plotu, kurio dabartinė paskirtis – žemės ūkio.

Šioje vietoje jie norėtų įgyvendinti didelius projektus. „Nors rusai ir negali įsigyti žemės sklypo Lietuvoje, jie vis tiek domisi. Nori vis tiek čia turėti nekilojamojo turto”, – aiškino kompanijos direktorius.

Kamuoja pinigų perteklius

D.Sadeckas neįvardijo, kodėl Rusijos piliečiai nori investuoti Lietuvoje: „Vienintelis motyvas, kurį išgirdau, yra tas, kad pas juos pinigų perteklius. Ar rusams neliko ko pirkti savo šalyje, negaliu pasakyti”.

Uostamiestyje nekilnojamojo turto ieškantys Rusijos piliečiai prasitarė, kad Lietuvoje vasaroms norėtų turėti ir rezidenciją, į kurią galėtų atvažiuoti pailsėti.

„Klausiau, kodėl jie neieško poilsio vietos Čekijoje, Ispanijoje. Klientai atsakė, kad jiems gerai ir Lietuvoje. Jiems reikia rezidencijos pajūryje, kuri kainuotų penkis šešis milijonus litų. Svarbiausias traukos taškas – jūra. Jų negąsdina ir griežtesnė vizų į Lietuvą gavimo tvarka”, – pabrėžė D.Sadeckas.

Perka ir kiti užsieniečiai

Rusijos piliečiai dėl nekilnojamojo turto pajūryje kreipiasi ir į kitas uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūras. Joje interesantai iš Rytų paprastai ieško gyvenamojo būsto.

Nekilnojamojo turto agentūros „Vestus” direktorius Vytautas Šimanskis tvirtino, jog pavasarį, prieš vasarą visada sulaukiama didesnio susidomėjimo iš Rusijos piliečių. Tokia tendencija vyrauja kasmet.

„Klientai iš Rytų domisi įvairiais variantais – butais, namais, komercinėmis patalpomis. Vieni ieško prabangos, kiti – kaip dauguma lietuvių, paprastesnių būstų”, – dėstė V.Šimanskis.

Pajūryje nekilnojamuoju turtu domisi ir kitų šalių piliečiai. Didelį projektą prie Šventosios įgyvendinti nori Didžiosios Britanijos verslininkai. Atvyksta investuotojų iš Švedijos, Vokietijos, Baltarusijos.

Pernai Norvegijos piliečiai savo ketverių metų sūnui nupirko butą Klaipėdos senamiestyje. „Žmonės turi pinigų ir perka”, – teigė „Lit West House” vadovas D.Sadeckas.

Paaiškinti nesugebėjo

Išsiaiškinti, ar Rusijos piliečiai gali įsigyti žemės sklypą Lietuvoje, nėra paprasta. Gauti aiškios ir paprastam žmogui suvokiamos informacijos iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos „Klaipėdai” nepavyko.

Atsakymus dienraščiui rengusi Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Soroko atsiuntė sunkiai suprantamą raštą, kuriame minima Konstitucija ir įstatymai.

Tarnybos darbuotoja rašė, jog žemę Lietuvoje leidžiama įsigyti „užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus”.

N.Soroko tvirtino, jog juos atitinka užsienio juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, įsteigtos Europos Sąjungos narėse bei šalyse, sudariusiose kitas sutartis.

„Klaipėdai” paprašius atsakyti konkrečiai, ar Rusijos piliečiai gali įsigyti žemės sklypą, N.Soroko stebėjosi, kodėl netinka raštiški atsakymai: „Ten viskas parašyta”. Specialistė teigė negalinti pasakyti, kaip yra su Rusijos piliečiais. „Daugiau nieko nekomentuosiu”, – nukirto moteris.

Nebuvo vieningi

Nekilnojamojo turto agentūrų vadovai šiuo klausimu taip pat nebuvo vieningi. Jie neslėpė, kad sklypų pardavimo tvarka Rusijos piliečiams yra paini ir sudėtinga.

„Su tokiais atvejais buvome susidūrę, tačiau vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Vienais atvejais būna, kad parduoda žemę Rusijos piliečiams, kitais – ne”, – sakė nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus” vadovas Gediminas Valantinas.

Bendrovės „Aidila” direktorius, teisininkas Algimantas Bružas aiškino, kad Europos Sąjungai priklausančių šalių piliečiai Lietuvoje gali įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemę.

Kaip yra su Rusijos ir kitų valstybių piliečiais, jis negalėjo pasakyti. „Reikia pasidomėti. Ši sistema yra labai paini”, – neslėpė A.Bružas.

Šaltinių teigimu, nekilnojamąjį turtą gali įsigyti Lietuvoje registruotos įmonės. Jų savininkai gali būti ir Rusijos piliečiai.