Europos krepšinį košia ateities vėjai

Naujų lygų projektus Senajame žemyne ir Amerikoje specialistai vertina nevienareikšmiškai

Senojo žemyno krepšinio kieme vis stiprėja ne vien NBA būsimos invazijos vėjai, bet daugėja ir vietos strategų kuriamų ateities vizijų. Viena jų – atgaivinti buvusių Sovietų Sąjungos komandų varžybas.

NBA neišsižada siekių

Praėjusią savaitę Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) komisaras Davidas Sternas dar kartą pareiškė, kad stipriausia pasaulio krepšinio lyga aktyviai kuria ambicingus planus per artimiausius 10 metų įsitvirtinti Europoje.

„Manau, kad tai yra realu. Mums reikia naujų arenų, didesnio žiūrovų srauto. Pirmiausia būtina užsitikrinti televizijos kompanijų supratimą ir pritarimą transliacijų klausimais. Taip pat privalome sukurti tam tikrą ekonominį modelį, kuris sėk­mingai veiktų.

Šiuo metu žingsnis po žingsnio keičiame NBA populiarinimo Europoje strategiją – išvykose atsisakome rungtynių su europiečiais, nes tokie renginiai jau ne prioritetiniai“, – interviu naujienų agentūrai AP sakė D.Sternas.

Krepšinio strategas, neseniai užsiminęs apie NBA Europos divizioną, į kurį patektų penki šio kontinento klubai, patvirtino, kad šį rudenį amerikiečių komandos vėl apsilankys Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Ispanijoje.

Londone ir Paryžiuje mačus tarpusavyje žais Majamio „Heat“ – Naujojo Džersio „Nets“, o Berlyne ir Barselonoje – Vašingtono „Wi­zards“ su Naujojo Orleano „Hornets“.

Žais Japonijoje?

Pernai NBA vyriausiasis vadybininkas tarptautinėms operacijoms Artūras Karnišovas, lydėjęs „Žalgirio“ krepšininkus kelionėje po Šiaurės Ameriką, teigė, kad D.Sterno skelbiami užmojai kol kas neturi konkrečių veiksmų tvarkaraščio, tačiau idėjai klojami pamatai.

„Jeigu komisaras D.Sternas pasakė, kad Europos klubai įsilies į NBA, vadinasi, gali būti, kad kažkada tai įvyks. Koks bus abipusės integracijos projekto likimas, priklausys nuo daugelio veiksnių.

Po Pekino olimpiados NBA atidarys savo lygą Kinijoje, po to turbūt ateis laikas ir Europai.

NBA stengiasi plėsti krepšinį, didinti jo patrauklumą visame pasaulyje. Krepšinis turbūt yra vienintelė sporto šaka, bandanti sudaryti konkurenciją futbolui“, – svarstė A.Karnišovas.

„Pernykštis kvietimas išmėginti jėgas su NBA ekipomis – ir garbė, ir tam tikra žvalgyba. Amerikiečiai norėjo ne tik įsitikinti mūsų jėgomis, bet ir pasižiūrėti, kaip jų rinkoje suveiks šių laikų „Žalgirio“, kurį anksčiau užjūryje jau buvo išgarsinęs Arvydas Sabonis, vardas.

Mūsų rungtynes su „Wizards“, Toronto „Raptors“ bei „Golden State Warriors“ stebėjo nuo 13 iki 20 tūkstančių žiūrovų. Turint galvoje, kad tai buvo ikisezoniniai mačai, sirgalių susidomėjimas žalgiriečių žaidimu NBA atstovams padarė didelį įspūdį, mes pateisinome amerikiečių lūkesčius.

Naujų rinkų ieško ne vien NBA. Bendradarbiavimo sutartį su Japonija pasirašė Eurolyga. Gali būti, kad šiemet rudenį šioje šalyje parodomąsias rungtynes žais ir „Žalgiris“, – teigė Lietuvos čempionų klubo viceprezidentas Gediminas Navikauskas.

CSKA strategas abejoja

Ramūno Šiškausko darbdavio – Maskvos CSKA klubo – prezidento Sergejaus Kuščenkos nuomone, per artimiausius kelerius metus NBA nepavyks Europoje įgyvendinti bent ketvirtadalį savo idėjos.

„Asmeniškai diskutavau su Sternu. Jis pabrėžė nekalbėjęs apie NBA diviziono įkūrimą Europoje, o tik išvardijęs miestus, kuriuose būtų galima įkurti klubus, veiksiančius pagal amerikiečių lygos principus. Jis manęs neįtikino, kad tai gali būti padaryta netolimoje ateityje.

NBA – sistemos produktas, sėk­mingai parduodamas Amerikoje. Sukurti tokį pat produktą šiuo metu Europoje praktiškai neįmanoma. Kiek mūsų kontinente miestų su NBA kriterijus atitinkančia infrastruktūra? Labai greitai suskaičiuotume. O jų turėtų būti ne mažiau kaip dešimt.

Kai krepšinis Europoje taps rimtu konkurentu futbolui, tuomet amerikiečiams atsiras sąlygos čia įsitvirtinti. O dabar… Tarkime, kaip NBA planuoja varžytis su UEFA čempionų lyga? Juk, pavyzdžiui, Londone ar Barselonoje tektų iš futbolo atsirėžti didelę žiūrovų auditorijos dalį. Kokiu būdu?

Be to, NBA nepasisektų pas mus pelningai parduoti transliacijų teisių. Jei Amerikoje yra 10–15 televizijos kompanijų, kurios stumdosi eilėje dėl galimybių rodyti profesionalų rungtynes, Europoje toks ažiotažas neįmanomas. Čia pelningiau parodyti vienas ar dvejas „Celtics“ dvikovas, nei pakloti kosminę sumą už viso čempionato transliacijas“, – mintimis su Rusijos dienraščiu „Sport-Express“ dalijosi S.Kuščenka.

Rusai nestokoja projektų

2006-aisiais geriausiuoju Eurolygos klubų vadovu išrinktas S.Kuščenka įsitikinęs, kad pasaulio krepšinio ateitis – stiprios ir konkurencingos kiekvieno kontinento lygos.

„Idėja, kurios įkvėpta Europos krepšinio lygų sąjunga (ULEB) ėmėsi rengti savo turnyrus, realizuojama tik iš dalies. Stipriausi klubai varžyboms išleidžia daugiau ,nei uždirba. ULEB ieško pelningų komercinių variantų, Eurolyga kasmet stiprėja, tačiau problemų tebėra daug.

Viena jų – konflikto su FIBA Europa likučiai. Vis dar deramasi, kaip sutvarkyti krepšinio klubų varžybas, kokia turėtų būti piramidė. Kol ji neapibrėžta, turnyrai nevilioja solidžių rėmėjų, televizijos“, – kalbėjo maskvietis.

Rusai, be kita ko, pradėjo fantazuoti apie Eurolygos reformą, kurią būtų galima atlikti remiantis NBA modeliu. 30 stipriausių kontinento klubų varžytųsi Vakarų ir Rytų konferencijose, šešiuose divizionuose – Baltijos, Adrijos, Iberijos, Rusijos, Balkanų bei Azijos. Baltijos divizione kovotų „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Berlyno ALBA, „BC Kyiv“ ir Lenkijos čempionas.

Be to, Rusijos krepšinio federacija (RKF) planuoja pamėginti dar kartą atgaivinti bendrą buvusių SSRS respublikų čempionatą.

„Vyktų jungtinės dviejų lygų – Vakarų ir Rytų – varžybos. Be Rusijos klubų, norą dalyvauti Rytų lygoje pareiškė Kazachstanas, Iranas, Kinija ir Azerbaidžanas, o Vakaruose deramės su Ukraina, Lietuva, Latvija, Lenkija, kai kurios šių šalių jau pritarė mūsų sumanymui. Manau, naujasis čempionatas galėtų prasidėti 2009 metais“, – pranešė RKF prezidentas Sergejus Černovas. G.Navikauskas patvirtino, kad ir „Žalgiris“ yra susipažinęs su šiuo RKF projektu.

Nori įamžinti atminimą

Izraelyje įsikūrusios konsultacijų ir vadybos kompanijos „Kraus LTD“ vadovas, sporto agentas Ovedas Krausas siūlo kitokį Europos krepšinio klubų varžybų modelį.

Pagrindinis kontinento turnyras būtų Čempionų taurė, dėl kurios kovotų tik nacionalinių pirmenybių nugalėtojai, pagal reitingą suskirstyti į šešias grupes.

Pirmojoje grupėje būtų 11 šalių – Lietuvos, Ispanijos, Rusijos, Graikijos, Italijos, Turkijos, Izraelio, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Kroatijos – atstovai. Pirmiausiai 2–6 grupių dalyviai išaiškintų penkias stipriausias ekipas, kurios pagrindiniame etape išmėgintų jėgas su dešimtuku iš 1-osios grupės. Po to penkių pogrupių nugalėtojai ir čempionas dviem ratais kautųsi „Aukso šešeto“ turnyre. Galiausiai 1–2 vietas užėmę klubai susigrumtų superfinale.

Žemesnio lygio turnyre, kurį O.Krausas pavadino Draženo Petrovičiaus taure, dalyvautų 140 klubų šešiose grupėse.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.