Aukštojo mokslo Lietuvoje siekia vis daugiau jaunuolių

Aukštojo mokslo siekia vis daugiau Lietuvos jaunuolių – šių mokslo metų pradžioje šalies aukštosiose mokyklose studijavo 204,4 tūkst. studentų – daugiausiai per visą šalies istoriją.
Statistikos departamento duomenimis, 2007-2008 mokslo metų pradžioje šalies aukštosiose mokyklose studijavo 42 proc. 20-24 metų amžiaus jaunimo. Aukštųjų mokyklų skaičius, palyginti su praėjusiais mokslo metais, nepasikeitė, o studijuojančiųjų jose padaugėjo beveik 5 tūkst. Universitetuose mokėsi 144,3 tūkst., kolegijose – 60,1 tūkst. jaunuolių.

2007 m. rudenį universitetų ir kolegijų pirmakursiais tapo 74 proc. bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų, 6 proc. profesinių mokyklų auklėtinių ir 9 proc. aukštųjų mokyklų absolventų, kurie siekė įgyti kitą arba susijusią specialybę. Į bakalauro studijas universitetai priėmė 1,1 tūkst., kolegijos – 2,6 tūkst. daugiau pirmakursių.

2007-2008 mokslo metų pradžioje bakalauro studijų pakopoje studijavo 113 tūkst., o aukštesnėje studijų pakopoje – magistrantūroje – 28 tūkst. jaunuolių. Kaip ir 2006-2007 mokslo metais, magistro kvalifikacinio laipsnio siekė šeši iš dešimties baigusiųjų bakalauro studijas. Universitetų doktorantūroje studijavo 4 tūkst. asmenų, mokslo institutuose doktorantūroje studijavo 335 asmenys.

Anot statistikos, vis daugiau studentų renkasi vakarines arba neakivaizdines studijas. Šiuo metu tokiu būdu studijuoja 42 proc. universitetų ir 56 proc. kolegijų studentų. Per metus studijuojančiųjų universitetų ir kolegijų vakarinėse ir neakivaizdinėse studijose padaugėjo 6,1 tūkst. Nuotoliniu būdu, naudodamiesi informacinėmis technologijomis, studijuoja 21,6 tūkst. (15 proc.) universitetų ir 2,6 tūkst. (4 proc.) kolegijų studentų.

Beveik trys ketvirtadaliai kolegijų ir universitetų studentų yra jaunesni nei 25 metų amžiaus. Trisdešimtmečiai ir vyresni studentai sudaro 17 proc. besimokančiųjų, iš jų 4 proc. – 40 metų amžiaus ir vyresni. Vidutinis kolegijų ir universitetų bakalauro studijose studijuojančiųjų amžius – 24 metai, magistrantūroje – 26, doktorantūroje – 29 metai.

2007-2008 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose studijavo 60 proc. merginų ir 40 proc. vaikinų. Merginos aktyviau nei vaikinai siekė mokslo visose studijų pakopose: bakalauro diplomo siekė 59, magistro kvalifikacinio laipsnio – 64, o daktaro mokslo laipsnio – 58 proc. merginų.

Populiariausia studijų sritis, kurią rinkosi studentai, tebėra verslas ir administravimas. Šios srities programas studijavo 46 proc. kolegijų ir 20 proc. universitetų studentų. Kas penktas (23,4 proc.) aukštosios mokyklos studentas studijavo gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus. Inžinerijos specialistais siekė tapti 9,7 proc. kolegijų ir 10,6 proc. universitetų studentų, teisės – atitinkamai 6,1 proc. ir 10,3 proc. Mažiau jaunuolių rinkosi pedagogo specialybę: mokytojų rengimo programas studijavo 6,4 proc. kolegijų ir 12,9 proc. universitetų studentų.

2007 m. aukštosios mokyklos parengė 43,1 tūkst. specialistų – 5 tūkst. daugiau nei ankstesniais metai. Kolegijos parengė 11,9 tūkst. aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčių specialistų, universitetai – 2,6 karto daugiau – 31,1 tūkst. aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų.

2006-2007 mokslo metais žinias užsienyje pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas gilino 2,9 tūkst. šalies studentų. Daugiausia studentų studijavo Vokietijoje (16 proc.), Danijoje (9 proc.), Suomijoje (8 proc.), Prancūzijoje (7 proc.). Eurostato duomenimis, 2005 m. vien tik Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 5,1 tūkst. Lietuvos piliečių.

Lietuvos universitetuose studijuoja beveik 3 tūkst. užsieniečių. Per dvejus metus šis skaičius išaugo 2,5 karto. Daugiausia studentų į Lietuvą atvyksta iš Baltarusijos, Lenkijos, Turkijos, Vokietijos, Izraelio, Prancūzijos, Libano.

Aukščiausios kvalifikacijos specialistus šalyje rengia 50 aukštųjų mokyklų – 22 universitetai ir 28 kolegijos. Iš jų 7 universitetai ir 12 kolegijų – nevalstybiniai.

Universitetuose paskaitas studentams skaito 10 tūkst. dėstytojų, iš jų 6,6 tūkst. (66 proc.) dėstytojo pareigos yra pagrindinės. Kolegijose šie skaičiai atitinkamai siekia 4,8 tūkst. ir 2,7 (57 proc.). Aukštųjų mokyklų studentams paskaitas taip pat dėstė 101 dėstytojas iš užsienio.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.