Po prezidento metinio pranešimo Vyriausybė turėtų atsistatydinti

Išklausę prezidento Valdo Adamkaus metinio pranešimo opozicinių partijų atstovai išsakė nuomonę, jog Vyriausybei bei premjerui Gediminui Kirkilui nebėra kas veikti ir ji turėtų trauktis.
„Po tokio pranešimo premjero vietoje aš arba atsistatydinčiau, arba ateičiau į Seimą pasitikrinti pasitikėjimą slaptu balsavimu. Taip turėtų būti demokratinėje valstybėje, nes, akivaizdu, kad prezidentas labai kritiškai įvertino padėtį Lietuvoje – ne tik pastarųjų metų bet ir pastarojo laikotarpio. O valdžioje jau aštuoneri metai yra buvę komunistai, nomenklatūrininkai. Tai yra pasekmė jų valdymo”, – konstatavo Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė.

Panašią nuomonę išsakė ir antros pagal dydį Darbo partijos frakcijos Seime seniūnė Virginija Baltraitienė. Pasak jos, prezidento metinis pranešimas atskleidė, jog šalies vadovas V.Adamkus iš šios G.Kirkilo Vyriausybės nieko nebesitiki ir visas viltis deda tik į spalio 12 dieną vyksiančius eilinius Seimo rinkimus bei naujo ministrų kabineto suformavimą.

Politikės teigimu, nors praėjusiais metais metiniame pranešime Vyriausybė sulaukė daugiau tiesioginės kritikos, tačiau tuomet dar egzistavo tam tikra viltis, kad padėtis gali keistis. Tačiau šįkart, nors tiesioginės kritikos buvo kiek mažiau, bet tai esą atskleidžia, kad V.Adamkus nieko nebesitiki.

„Iš to pasakymo, kad jis nieko nesitiki iki naujo Seimo rinkimų ir naujos valdžios sukomplektavimo, o tai reiškia, kad šitam pusmečiui prezidentas tikrai nieko nebesitiki ir nemato galimybės kažką pakeisti ir padaryti”, – BNS sakė V.Baltraitienė.

Tuo metu opozicijoje dirbančio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio nuomone, nors prezidentas visas bėdas įvardijo labai taikliai, tačiau priminė „patyrusį vilką, stovintį politinių procesų nuošalėje”. Pasak liberalsąjūdiečio, jam taip pat susidarė įspūdis, jog V.Adamkus nemato galimybių ką nors keisti per šį pusmetį iki Seimo rinkimų.

Tačiau, E.Masiulio nuomone, po šios kritikos tirados G.Kirkilas išvadų nepadarys, nes neva turi puikų bruožą – „nenorą girdėti argumentų”.

Šalies vadovas antradienį Seimo posėdžių salės tribūnoje konstatavo, kad Lietuvą ištiko pasitikėjimo valstybe krizė, kurią nulėmė strateginio mąstymo stoka. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvoje nevykdoma nei teismų reforma, neplėtojama šeimos politika, įstrigo aukštojo mokslo pertvarka, o piliečiai yra atitolę nuo politikos, nes joje mato tik priešpriešą ir tarpusavio kovas.

Tuo metu konservatorė R.Juknevičienė sako, jog ir pats prezidentas yra iš dalies atsakingas už įvardytas problemas. Kaip pavydį politikė paminėjo prezidento kritiką dėl partijų nesutarimų nacionalinio saugumo srityje – tai yra kovas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) slaptų pažymų ir panašiai.

Be kita ko, pasak R.Juknevičienės, šalies vadovas pats paskyrė G.Kirkilą premjeru ir palaimino Vyriausybę, nors G.Kirkilas ne kartą yra teigęs, kad tuometinė mažumos Vyriausybė buvo sudaryta bendru prezidento, konservatorių ir socialdemokratų sutarimu – esą šalies vadovas leidęs rinktis, kuris – G.Kirkilas ar Andrius Kubilius (Tėvynės sąjungos lyderis – BNS) taps ministru pirmininku.

Po savo kalbos Seime prezidentas sakėsi „labai išgyvenantis” esamas problemas, tačiau neturintis konstitucinių galių ką nors keisti. Pasak jo, šalies vadovui suteikta tik galimybė kreiptis į Lietuvos žmones ir prašyti, kad jie reaguotų.

„Aš, kaip Lietuvos pilietis, pergyvenu, bet aš neturiu nei konstitucinių, nei kitų jėgų, išskyrus atkreipti Vyriausybės dėmesį kreiptis į Lietuvos žmones ir prašyti, kad jie reaguotų. Tai yra valdžių išskyrimo principas, kurio aš laikausi ir laikysiuosi tiek, kiek man jo liko kadencijos metu”, – sakė prezidentas V.Adamkus.

Skaityti metinį pranešimą yra prezidento konstitucinė pareiga. Metiniai šalies prezidentų pranešimai parlamente skaitomi nuo 1993 metų. Ši valstybės vadovo konstitucinė pareiga nebuvo įvykdyta tik 2004 metais – į apkaltos proceso sūkurį patekęs tuometinis prezidentas Rolandas Paksas taip ir neperskaitė metinio pranešimo.