G.Kirkilo įrankis – Darbo partija

Nors premjeras Gediminas Kirkilas bando numarinti susidomėjimą jo sandėriais su Darbo partija, iš žaidimo dėl premjero posto pašalinant Zigmantą Balčytį, aiškėja vis daugiau šių susitarimų aplinkybių. Tarp jų – ir premjero pažadas pakovoti dėl „darbiečių” su prezidentu.

Premjero G.Kirkilo vadovaujami socialdemokratai pasiekė, kad Seimas nesiimtų tirti 14-osios Vyriausybės sudarymo aplinkybių. Tarp jų – ir slaptų susitarimų su Darbo partija (DP), atvedusių G.Kirkilą į premjero kėdę.

Šių susitarimų finalas – G.Kirkilo, atlydėto rusiškų dujų tarpininkės „Dujotekanos” vadovo Rimando Stonio bei šio remiamo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Raimundo Lopatos, vizitas „darbiečio” Jono Pinskaus namuose 2006-ųjų vasarą tapo plačiai žinomas. Tačiau, kaip išsiaiškino LŽ, derybas su DP, dalydamas jos atstovams dosnius pažadus, G.Kirkilas pradėjo netrukus po tuometinio premjero Algirdo Brazausko atsistatydinimo.

Pakovos su prezidentu

„Paskambinus G.Kirkilas, kaip dabar prisimenu, pasakė: „Aš už jus kovosiu.” Tuo metu kandidatu į premjerus siūlytas Z.Balčytis jau buvo pareiškęs, kad Darbo partijos Vyriausybėje nebus. G.Kirkilas tiesiogiai nepasakė, kad mes turėtume neparemti Z.Balčyčio, bet mes nesame naivūs žmonės ir supratome, kad jeigu vienas už mus nekovoja, o kitas kovoja arba bent jau pasižada tai daryti, tai mums geriau palaikyti jį”, – LŽ patvirtino Darbo partijos narys, buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius.

2006-ųjų gegužės pabaigoje iš posto netikėtai pasitraukus tuometiniam premjerui socialdemokratui Algirdui Brazauskui, o valdančiąją koaliciją palikus Darbo partijai, kurios veiklą griežtai kritikavo prezidentas Valdas Adamkus, socialdemokratai ėmėsi iniciatyvos burti naują koaliciją ir formuoti Vyriausybę. Kandidatu į premjerus Socialdemokratų partijos prezidiumas, kurio narys yra ir G.Kirkilas, numatė tuometinį finansų ministrą Z.Balčytį, kurį įpėdiniu pasirinko pats A.M.Brazauskas.

Už prezidento nugaros

Tvirtą pažadą, kad jų atstovai ne tik išliks valdančiojoje koalicijoje, bet ir galės pretenduoti į tuo metu laisvą likusį socialinės apsaugos ir darbo ministro postą, „darbiečiai” išgirdo 2006-ųjų birželio 17-ąją. Prieš kelias dienas, birželio 15-ąją, prezidentas oficialiai paskelbė teikiantis socialdemokrato Z.Balčyčio kandidatūrą į premjero postą.

Tuo metu G.Kirkilo vadovaujamoje Krašto apsaugos ministerijoje jau ne pirmą kartą susitiko dviejų partijų derybininkai. Socialdemokratams atstovavo G.Kirkilas ir Juozas Bernatonis, neva dešinioji A.M.Brazausko ranka, „darbiečiams” – Loreta Graužinienė ir Žilvinas Padaiga.

„Tai buvo priešpaskutinis susitikimas. Galima sakyti, buvo preliminariai sutarta dėl užimamų pozicijų – dėl asmenybių mes nekalbėjome, tik dėl pozicijų pasidalijimo”, – LŽ sakė L.Graužinienė.

Darbo partijos balsai tuo metu buvo tapę auksiniai, galintys vienaip ar kitaip pasukti sprendimus formuojant naują valdančiąją koaliciją. Griežčiausios pozicijos šiuo klausimu laikėsi prezidentas V.Adamkus, faktiškai leisdamas suprasti netvirtinsiąs „darbiečių” atstovų ministrais būsimojoje Vyriausybėje.

Z.Balčyčio metamorfozė
Z.Balčyčio pozicija Darbo partijos atžvilgiu nebuvo tokia griežta kaip prezidento. Dar birželio viduryje jis neneigė, kad Vyriausybėje matytų ir „darbiečių” ministrus.

Tačiau kandidato į premjerus pozicija iš esmės pasikeitė po jo, kaip laikinojo Vyriausybės vadovo, bendros su prezidentu V.Adamkumi išvykos į Briuselį birželio 16 dieną. Jau birželio 19-ąją, pasirodęs Seime, Z.Balčytis pareiškė, kad Darbo partijos dalyvavimas valdančiojoje daugumoje tampa komplikuotas. Pasak jo, būtina atsižvelgti į teisėsaugos pareigūnų atliekamą tyrimą dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos. Z.Balčytis taip pat pareiškė abejojantis, ar Vyriausybėje galėtų likti „darbiečių” ministrai.

Anksčiau nei kiti politikai pasikeitusią Z.Balčyčio poziciją išgirdo Darbo partijos derybininkai. „Darbiečių” Seimo frakcijoje Z.Balčytis, lydimas derybininkų G.Kirkilo ir J.Bernatonio, apsilankė birželio 18-ąją, sekmadienį. „Buvome susitarę, kad derybinės grupės susitinkame pas mus frakcijoje ir galutinai sudedame taškus dėl balsavimo (dėl Z.Balčyčio patvirtinimo premjeru – red.). Dalyvavo G.Kirkilas, Z.Balčytis ir J.Bernatonis, o iš mūsų – aš, Kęstutis Daukšys ir Jonas Jagminas. Bet sekmadienį faktiškai jau vyko tam tikri užkulisiniai kalbėjimai, aplenkiant mane”, – LŽ aiškino „darbietė” L.Graužinienė.

Vargu ar kas galėtų paneigti, kad pasikeitusi Z.Balčyčio pozicija buvo itin paranki G.Kirkilui. Kalbos apie šio socialdemokratų derybininko norą pačiam tapti premjeru sklido dar prieš Z.Balčyčio kandidatūros pateikimą. Atrodo, pastarasis vienintelis to nežinojo, nes žiniasklaidai nepailsdamas aiškino esąs vienintelis socialdemokratų pasiūlytas kandidatas.

Garantija – telefonu

Pasikeitusios Z.Balčyčio pozicijos apstulbinti „darbiečiai” pasitarti išvyko į tuo metu jų partijos vicepirmininko pareigas ėjusio J.Jagmino sodybą. Partijai reikėjo apsispręsti – kaip elgtis kitą dieną, birželio 20-ąją, vyksiančio balsavimo dėl Z.Balčyčio skyrimo premjeru metu. Susibūrime, be sodybos šeimininko, dalyvavo ir L.Graužinienė, Ž.Padaiga, G.Furmanavičius, kiti „darbiečiai”.

„Pas Jagminą buvo svarstomos įvairiausios galimybės, kaip išlikti valdančiojoje koalicijoje”, – LŽ sakė G.Furmanavičius.

Būtent iš J.Jagmino sodybos, LŽ duomenimis, dėl išlikimo koalicijoje derėjęsis Ž.Padaiga paskambino socialdemokratų derybininkui G.Kirkilui.

„Nenorėčiau įvardyti kalbėjusių žmonių. Bet kad aname laido gale buvo G.Kirkilas – taip, aš tą patvirtinu”, – LŽ sakė G.Furmanavičius. Pasak jo, G.Kirkilas patvirtino savo ketinimus palikti „darbiečius” valdančiojoje koalicijoje.

„G.Kirkilas žadėjo mums paramą už tai, kad neparemtume Z.Balčyčio, kuris mus meta iš Vyriausybės. Paskambinus G.Kirkilui, jis pasakė: „Aš už jus su prezidentu kovosiu”, – tvirtino G.Furmanavičius.

Tuo metu „darbiečius” savo sodyboje priėmęs J.Jagminas tvirtina apie jokį tuometinių partijos bičiulių pašnekesį su G.Kirkilu nežinąs. Netrukus po minimų įvykių pas socialdemokratus perėjęs J.Jagminas iš pradžių LŽ bandė tikinti, kad į savo sodybą kviestis svečių apskritai nėra linkęs.

Vėliau, pagrasinęs teismu, J.Jagminas pakeitė nuomonę. „Pas mane daug kas svečiuojasi, mūsų namai svečiams atviri visada. Bet kad kas nors iš mano namų šnekėtų su dideliais valdžios žmonėmis – patikėkite, to nebuvo. Jeigu kas nors nuėjo kur nors į krūmus ir paskambino kažkam – tai, žinote, kuo čia aš dėtas? Bet prie stalo ar namuose – iš tikrųjų, pas mane tai nepraktikuojama, – tvirtino J.Jagminas. – Aš tikrai nedalyvavau kokiuose nors pokalbiuose ir krizių sprendimuose. Tai turbūt norima dabar padaryti, kad man būtų nepatogu prieš socialdemokratus. Jeigu bus taip parašyta arba kieno nors pasakyta, tai teismelis garantuotas.”

Kad „darbiečiai” sulaukė pažadų už tai, kad neremtų Z.Balčyčio, LŽ patvirtino dar vienas „darbiečių” lyderis Antanas Bosas. „Z.Balčytis net per spaudą kategoriškai pasisakinėjo prieš DP, o G.Kirkilas pasakė: jeigu nebalsuosite už Z.Balčytį, kitu kandidatu bus siūlomas jis (G.Kirkilas – red.), ir jei mes jį paremsime, jau kitą dieną jis sės su DP į derybas dėl valdančiosios koalicijos”, – aiškino „darbietis”.

Pamiršti pažadai

Tolesnė įvykių eiga žinoma daugeliui. Birželio 20-ąją Seimas atmetė Z.Balčyčio kandidatūrą į premjerus. Tai iš esmės nulėmė Darbo partijos pozicija.

Birželio 28-ąją prezidentas V.Adamkus kandidatu į premjerus apsisprendė siūlyti G.Kirkilą. Apie tai po susitikimo su šalies vadovu pranešė pats socialdemokratas.

Liepos 4-ąją Seimo nariai apstulbę gūžčiojo pečiais – Darbo partija netikėtai per balsavimą parėmė G.Kirkilo kandidatūrą į premjero postą. Tuo metu Seimo „darbiečių” vadovė L.Graužinienė tvirtino, kad taip apsispręsta „stabilumo valstybėje labui”.

Netrukus po balsavimo G.Kirkilas viešai pareiškė, kad Vyriausybėje Darbo partijos atstovų nebus, taip pat paneigė, kad su šia politine jėga buvo sudarytas koks nors susitarimas, nulėmęs staigų „darbiečių” nuomonės pasikeitimą.

Tik neseniai į viešumą iškilo duomenys apie paskutinį derybų raundą, nulėmusį Darbo partijos paramą G.Kirkilui. Jis įvyko likus kelioms dienoms iki balsavimo „darbiečio” J.Pinskaus sodyboje, dalyvaujant ne tik šios partijos atstovams ir G.Kirkilui, bet ir kartu su kandidatu į premjerus atvykusiems verslininkui R.Stoniui bei politologų vadovui R.Lopatai.

G.Kirkilas dabar tvirtina, kad pas „darbiečius” lankėsi jau po balsavimo dėl jo kandidatūros patvirtinimo, dievagojasi R.Stonio kartu nesikvietęs, tik važiavęs su juo vienoje mašinoje.

Kiti susitikimo dalyviai pateikia kitą versiją. „Susitikimas pas J.Pinskų, aišku, buvo prieš balsavimą. Po balsavimo jis iš viso su mumis nesikalbėjo. O iš tikrųjų jo kandidatūrą vien tik todėl ir palaikėme, kad būtų stabili valdančioji dauguma”, – LŽ tvirtino „darbietis” A.Bosas.

Kiti susitikimo dalyviai, kaip ir namų šeimininkas J.Pinskus, tikino buvę nustebę, kai šalia G.Kirkilo išvydo R.Stonį bei R.Lopatą. Juos pristatydamas premjeras esą pranešė, kad R.Lopata yra „jų žmogus prezidentūroje”, tad jo dalyvavimas susitikime turi dar kartą užtikrinti „darbiečius”, kad jų galimybės dalyvauti naujosios Vyriausybės darbe bus apgintos. R.Stonys buvęs įvardytas kaip socialdemokratų rėmėjas.

„G.Kirkilo pažadai mums truko lygiai iki balsavimo pabaigos. Toliau jis su mūsų partija nebendravo”, – paramą socialdemokratų vadovui apibūdino vienas Darbo partijos lyderių A.Bosas.