Žlugdo žvejų verslą

Menkes Baltijos jūroje gaudantys žvejai reikalauja atšaukti žemės ūkio ministrės įsakymą, kuris, jų teigimu, suteikė monopolį Žuvininkystės produktų aukcionui, o žvejų įmones stumia bankroto link.

„Dabar pats tinkamiausias metas menkėms gaudyti, – tvirtina žvejybos įmonės vadovas Algirdas Aušra. – Ankstesniais metais mes tokiu metu uždirbdavome daugiausia pinigų. Tačiau dabar esame priversti menkes pusvelčiui atiduoti aukcionui.”

Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės pasirašytame įsakyme „Dėl pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo vietų Klaipėdos uoste nustatymo” nuspręsta, kad „Baltijos menkių pirminis pardavimas ir supirkimas vykdomas tik pirminiame žuvininkystės produktų pardavimo aukcione.”

Žvejai tikina, kad šiuo reikalavimu iš jų atimama pasirinkimo teisė ir iškreipiama rinka.

Žuvininkystės bendrovės „Senoji Baltija” direktorius Jonas Bartminas teigia, kad dėl šio reikalavimo jo vadovaujama bendrovė jau patyrė apie 30 tūkst. litų nuostolio. „Blogiausia, kad Žuvininkystės produktų aukcionas nustato labai žemas supirkimo kainas, – skundėsi J.Bartminas. – Kovo 22 dieną pateikėme aukcionui 8 tonas menkių. Už jas mums mokėjo po 4,9 lito už kilogramą. Liepojos uoste kilogramas menkių kainavo po 6,05 lito. Plukdytume laimikį ten, tačiau tai daryti draudžiama.”

Žvejai tvirtina, kad dėl išaugusių degalų ir darbo jėgos sąnaudų jie patiriantys nuostolių. Jų teigimu, kol buvo pasirinkimo laisvė, jie už menkių kilogramą gaudavo net iki 7 litų. Po vasario 27 dienos, sukūrus monopolistą supirkėją, kainos ėmė kristi.

Žuvininkystės įmonių asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila tvirtina, kad gavęs monopolisto teises Žuvininkystės produktų aukcionas ėmė nepagrįstai mažinti kainas. „Mūsų manymu, kainą turi nustatyti patys žvejai, o ne aukcionas, – piktinasi A.Bargaila. – Juolab kad nėra jokio dokumento, kuriuo aukcionui būtų suteikta teisė vienašališkai nustatyti supirkimo kainas.”

Pasak dokumento projektą rengusios Žuvininkystės departamento Žuvų rinkos reguliavimo skyriaus vedėjos Agnės Razmislavičiūtės, šiuo dokumentu siekta sustiprinti žvejybos kontrolę ir sugriežtinti sugautų žuvų apskaitą. Tačiau juo esą nenustatyta kainų reguliavimo tvarka.

UAB Žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus Vaidučio Martinkėno teigimu, menkių supirkimo kainą esą reguliuoja pati rinka: „Prieš kiekvieną aukcioną deriname supirkimo kainas ir mažiausią nustatome pagal aplinkinių uostų kainas. Lenkijoje vykusiame aukcione už menkių kilogramą buvo siūloma 3,93, o Liepojoje – 4,86 lito. Mes nustatėme 4,3 lito supirkimo kainą. Aišku, žvejai galėtų plukdyti laimikį ir į Liepoją, tačiau įvertinus degalų sąnaudas, uosto mokesčius, naudingiau parduoti būtų mums.”

V.Martinkėnas įsitikinęs, kad tai yra reali kaina, o už žvejų pageidaujamus 6-7 litus menkių esą niekas nepirktų.

Aukcionas Klaipėdos uoste ėmė veikti praėjusių metų vasarą. Jo statyboms skirta per 6,6 mln. litų. Trys ketvirtadaliai šios sumos – iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

Lygiai prieš metus V.Martinkėnas apie aukciono neva žadamus privalumus žvejams kalbėjo: „Šiuo metu žvejai prie krantinės už sugautų menkių kilogramą gauna po 5 litus, o Lenkijos uostuose, kur jau veikia aukcionai, už jas siūloma po 7,8 lito. Prognozuojame, kad ėmus veikti Klaipėdos aukcionui sugautų žuvų kainos turėtų padidėti nuo 15 iki 20 procentų.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.