Baltijos regionui gresia energetikos izoliacija

Šiomis dienomis ES institucijų slenksčius minantys Lietuvos politikai ir europarlamentarai mėgina Briuseliui įrodyti, kas laukia Baltijos šalių uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE).

Neturi jungčių

„Kelios ES narės – Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija – yra patekusios į „energetines salas“. Šios šalys neturi energetinių jungčių nei su dujų, nei elektros ES tinklais, yra priklausomos nuo vieno tiekėjo. Be to, nuo 2010 m., uždarius IAE, Lietuvai gresia energetinė izoliacija, elektros stygių netruks pajusti ir kitos kaimynės“, – įspėjo europarlamentarė Danutė Budreikaitė.

Energetinė priklausomybė buvo pagrindinė tema trečiadienį Briuselyje surengtoje diskusijoje, kurioje aptartas Baltijos ir Šiaurės šalių energetinis saugumas.

Finansinių argumentų negana

Išsivaduoti iš energetinės priklausomybės šioms šalims galėtų padėti šiuo metu ES institucijose svarstomas vadinamasis trečiasis energetikos paketas. Tačiau jame kol kas nėra esminių nuostatų, kurios padėtų išspręsti energetinės priklausomybės problemas.

D.Budreikaitė yra siūliusi numatyti Baltijos šalių ir Vakarų Europos dujų jungtis kaip ypač didelės svarbos projektus. „Tai iš karto reikštų didesnį ir papildomą dėmesį šiems projektams“, – kalbėjo parlamentarė. Pasak jos, nors dažnai akcentuojama, kad energetikos projektai turi būti tik komerciniai, tačiau finansinių argumentų ne visada pakanka, kai kalbama apie energetinį saugumą. Dėl šios priežasties tiesiog būtina, kad įsikištų tiek valstybės, tiek ES institucijos.

Galime tikėtis švedų paramos

Elektros tiekimo klausimą Lietuvai padėtų išspręsti elektros jungtys su Lenkija bei Švedija. Tačiau trūksta ne tik jungčių. Bėda ta, kad esamos Baltijos šalių jungtys sinchronizuotos su Rusija, tad tektų atsijungti nuo jos arba investuoti į daug kainuojančius srovės perjungiklius.

„Iš švedų tikrai galime tikėtis palaikymo. Pirmiausia kalbant apie elektros jungtis. Kaip suprantu, kabelį per jūrą nutiesti nėra sudėtinga, problemų kyla krante dėl administracinių dalykų. Tad reikalingas tiek Švedijos, tiek Lietuvos valdžios politinis sprendimas paspartinti procesą“, – kalbėjo D.Budreikaitė.

Didins dujų importą

Bet kokiu atveju tiek elektros, tiek dujotiekių Lietuvos ir Vakarų bei Šiaurės Europos jungtys atsiras gerokai po 2010 m. Tad jei nepavyks susitarti dėl IAE veiklos pratęsimo, Lietuva kelerius metus liks visiškai priklausoma nuo Rusijos dujų ir elektros. Manoma, kad elektrą pradėjus gaminti Lietuvos elektrinėje gamtinių dujų reikės 1 mlrd. kub. metrų daugiau. Dabar per metus Lietuva vidutiniškai suvartoja 3,5–3,6 mlrd. kub. metrų dujų. Dujų importo įmonės jau pradėjo tartis su „Gazprom“ dėl didesnių kuro kiekių nuo 2010 m.

Minėtoje konferencijoje Briuselyje „Lietuvos dujų“ direktorius Viktoras Valentukevičius pateikė duomenis, kad 2010–2014 m. Lietuvoje veikiantys dujų importuotojai jau yra sutarę dėl 5 mlrd. kub. metrų dujų importo per metus.

Vien „Lietuvos dujos“ importą ketina didinti beveik 1 mlrd. kub. metrų dujų, iki maždaug 2,2 mlrd. kub. metrų per metus. 2007 m. bendrovė vartotojams tiekė 1,36 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų.

Keičiasi nuomonė

D.Budreikaitės manymu, Lietuva vėlokai susigriebė kalbėti dėl IAE veiklos pratęsimo. Tačiau ji turi vilčių, kad derybos gali būti sėkmingos.

„Žiniasklaidoje apie IAE veiklos pratęsimą pateikiama prieštaringų vertinimų. Šį klausimą buvau pateikusi Tarybai pirmininkaujančiai Suomijai ir gavau atsakymą, kad reikia kreiptis į Europos Komisiją, kuri spręs dėl taikytinų priemonių. Optimistiškai nuteikia Europos Parlamente pasigirdę kolegų prancūzų balsai, kad neprotinga uždaryti saugią IAE“, – sakė europarlamentarė. Šią savaitę Briuselyje lankosi ir Vyriausybės derybininkas Aleksandras Abišala. Jis mano, kad Lietuvai reikės uždaryti IAE, bet vėliau nei 2009-aisiais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.