Daugelis Vakaruose padirbėjusių ir namo grįžusių lietuvių atsimuša į nepasitikėjimo sieną.
Norintieji rasti darbą gimtojoje šalyje dažnai lieka nieko nepešę – Lietuvos darbdaviai nepageidauja iš užsienio šalių sugrįžusių asmenų.
Daugelio šalies bendrovių vadovai baiminasi, kad tokie pavaldiniai gali greitai apsigalvoti ir vėl netrukus išvykti į didesnių atlyginimų kraštus.
Nors Lietuvos įdarbinimo agentūros sulaukia vis daugiau iš Vakarų sugrįžusių tautiečių, ne visada jiems gali pasiūlyti kokią nors darbo vietą.
Pamokė karti patirtis
Įdarbinimo agentūrų atstovai tvirtina, jog darbdavius pamokė patirtis.
„Bendrovių vadovai nenori laikinų darbuotojų. Daugelis mūsų klientų mano, kad iš Vakarų grįžusiems tautiečiams rūpi čia padirbėti iki vasaros. Tuomet kai kurie jų vėl kels sparnus. Darbdaviai nebenori tikėti jų pažadais”, – tikino vienos seniausiai veikiančių Kauno įdarbinimo agentūrų „Minta” vadovė Loreta Bukšnytė.
Anot pašnekovės, anksčiau net ir nekvalifikuoto darbo patirtis užsienyje buvo privalumas įsidarbinant Lietuvoje, o šiuo metu – jau trūkumas: „Žinoma, tai galima nuslėpti, tačiau juk įmanoma išsiaiškinti, ką iki šiol veikei”.
Niekuo negali padėti
Dalis užsienyje dirbusių lietuvių grįžta namo dėl to, kad po praėjusių metų gegužės 1-osios kai kuriose Vakarų valstybėse smuko atlygis už nekvalifikuotą darbą.
Kiti grįžta namo tikėdamiesi susirasti čia pelningą darbą ir pradėti visavertį gyvenimą.
„Pastebime, jog į tėvynę sugrįžtančių lietuvių srautas didėja. Kartais jie priversti prašyti bet kokio darbo, tačiau neretai niekuo negalime padėti – tokia darbdavių valia”, – tvirtino įdarbinimo bendrovės „Noriu personalo sprendimų grupė” Vilniaus padalinio vadovė Ramunė Rūgytė.
Didžiausia dalis sugrįžtančiųjų – menkai išsilavinę. Bet agentūrų atstovai pažymi, kad jų pageidaujamas atlyginimas paprastai būna gerokai didesnis, nei įprasta mokėti Lietuvoje.
„Anglijoje kelerius metus statybose dirbusiam asmeniui Lietuvoje dabar sunku tapti vadybininku.
Gali būti, kad jo išsilavinimas ir pakankamas, tačiau jam nelengva prisitaikyti prie dabartinės situacijos rinkoje”, – teigė „Mintos” vadovė L.Bukšnytė.
Patirtis – ne privalumas
Didžiausių galimybių susirasti darbą turi ką tik aukštąsias mokyklas baigę jaunuoliai.
Darbdaviai vis rečiau iš būsimųjų darbuotojų reikalauja ilgametės patirties. Reikalavimai švelnėja ir darbo skelbimuose.
„Darbdaviai nekelia didelių reikalavimų kandidatams, o skelbimuose kartais net nemini būtinos patirties”, – teigė agentūros „Minta” vadovė L.Bukšnytė.
Darbuotojų ieškančios bendrovės jau anksčiau pradėjo švelninti reikalavimus kandidatams.
Anot bendrovės „Noriu personalo sprendimų grupė” Vilniaus padalinio vadovės R.Rūgytės, patirtį akcentuoja tik tie darbdaviai, kurie rečiau kreipiasi į agentūras: „Patirtis nebūtina net pretenduojantiems į vadybos, administravimo pareigybes, inžinieriams arba buhalteriams”.
Svarbu – asmeninės savybės
Svarbu – patrauklios asmeninės savybės. Tai dažniausiai šiandien iš darbdavio lūpų skambantis pageidavimas.
„Geriau jau menkesnė patirtis, tačiau nesugadintas žmogus. Tokius vertinimus girdime iš darbdavių. Jie nori gerų specialistų, o ne darbuotojo, turinčio ilgą biografiją”, – sakė interneto portalo „cv.lt” vadovas Arūnas Navickas.
Todėl vis labiau pasitikima studentais. Jų pageidauja netgi sudėtingų technologijų įmonės, pasirengusios investuoti į potencialų specialistą.
Atgijo ir žemės ūkis
Šiandien įgauna paklausą ir dar prieš keletą metų neperspektyviomis laikytos profesijos.
ES fondų parama Lietuvos žemės ūkiui išjudino ir darbo rinką, todėl vis dažniau dairomasi žemės ūkio specialistų.
„Dar neseniai tokiems specialistams rasti darbo buvo neįmanoma. Tačiau situacija pasikeitė. Ieškoma žemės ūkio technikos specialistų ar kaimo projektų vadovų, konsultantų, baigusių Lietuvos žemės ūkio universitetą”, – tvirtino L.Bukšnytė.
Tačiau vis dar paklausiausi yra geri vadybininkai, finansininkai, virėjai, statybininkai.
Vežioja iš provincijos
Darbdaviams tampa nebesvarbi ir darbuotojų gyvenamoji vieta.
„Daugelis mūsų klientų specialistų dairosi rajonuose. Kai kurios įmonės samdo transportą ir kiekvieną dieną gabena darbuotojus iš provincijos”, – pasakojo L.Bukšnytė.
Pastebima, kad daugėja vilniečių, dirbančių Kaune, ir atvirkščiai – kauniečių, įsidarbinančių sostinėje.
Šiuo metu vienas pagrindinių bedarbių reikalavimų – socialinės garantijos. Tai – netgi svarbiau nei būsimas atlyginimas.
Pageidauja rusų kalbos
Tačiau patrauklaus darbo ieškantys jauni žmonės gali susidurti su netikėtais sunkumais.
Daugėja bendrovių, kurios dirba Rytų šalių rinkose, todėl vis reikalingesnė tampa rusų kalba.
Dažnai iš būsimųjų darbuotojų reikalaujama, kad jie mokėtų susišnekėti ne tik angliškai.
Ir jauni žmonės neretai dėl to praranda galimybę pretenduoti į norimą darbo vietą.
„Kad ir kaip švelnėtų sąlygos kandidatams, išsilavinimas – vis dar labiausiai vertinamas privalumas. Žmogus gali būti ir be jokios patirties, tačiau diplomas yra būtinas”, – sakė įdarbinimo bendrovės „Noriu personalo sprendimų grupė” Vilniaus padalinio vadovė R.Rūgytė.
Ima pasitikėti internetu
Darbo rinkos skelbimai pamažu keliasi į internetą. Tuo įsitikinęs „cv.lt” portalo vadovas A.Navickas. Pernai šioje svetainėje užsiregistravo 20 tūkstančių darbo ieškančių lietuvių. Didžiąją jų dalį sudaro su administravimu susiję darbuotojai.
Praėjusiais metais įmonės šiame portale daugiausia ieškojo vadybininkų (34 proc.), IT specialistų (13 proc.), vadovų (10 proc.) bei finansininkų (8 proc.).
Paprastai čia naujo darbo žvalgosi jauni, išsilavinę bei darbo patirtį turintys specialistai. Ne mažiau aktyvūs ir studentai.
Kol kas dažniausiai darbo internete ieško vilniečiai (58 proc.). Kauno (19 proc.) bei Klaipėdos (7 proc.) gyventojai labiau pasitiki įprastais darbo paieškos būdais.
Bet pastaruoju metu internete ėmė daugėti skelbimų ir iš provincijos.
Marius Jokūbaitis