Ruoniukai sveiksta kabinetuose

Į krantą bangų išmesti ruoniukai tapo našta ir sukėlė ginčų. Tarnybos nesutaria, kas turėtų pasirūpinti išsekusiais gyvūnais. Šie priversti kankintis patalpose, kurios pritaikytos ne jūrų žinduoliams, bet žmonėms.

Rado ketvirtą pamestinukę

Pirmadienį čia atgabenta dar viena ties Nemirseta rasta nusilpusi mažylė. Tai ketvirtoji pamestinukė per pastarąsias kelias savaites. Neseniai Juodkrantėje pastebėti dar du priklydę ruonių palikuonys, tačiau išsigandę žmonių jie grįžo į jūrą.

Pajūryje rasti motinų palikti ruoniukai laikinai glaudžiasi Lietuvos jūrų muziejaus administracijos pastate.

Greta darbuotojų kabinetų esantis nedidelis kambarėlis tapo našlaičių namais. Dviejose voniose gulintiems gyvūnams per ankšta ir per šilta. Tačiau sužeistiems ir sergantiems laukiniams gyvūnams karantinuoti bei gydyti muziejininkai sąlygų neturi.

Jie pripažįsta, kad priimdami pamestinukus rizikuoja ne tik jų pačių, bet ir darbuotojų sveikata. Pažeidžiami ir veterinarijos reikalavimai.

Nėra pinigų?

Į specialistų rankas laukiniai gyvūnai patenka peralkę, nusilpę, užsikrėtę parazitais ir sergantys. „Mes juos priglaudžiame iš geros širdies, negi leisime jiems numirti? Problemą reikėtų spręsti bendrai, tačiau mūsų prašymai ministerijose ignoruojami“, – tikino Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Dar prieš trejus metus muziejininkai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydami lėšų statyti priglobtų gyvūnų gydymui ir laikymui skirtą stotį.

Ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys pripažino, kad atskirų patalpų šalia muziejaus reikia, tačiau ieškoti pinigų esą ne jų rūpestis, nes muziejaus steigėja yra Kultūros ministerija.

„Mes nesikratome atsakomybės ir mielai padėtume, bet kur rasti pinigų? Aplinkos rėmimo programos lėšos skiriamos pagal griežtą tvarką ir pirmiausiai – stichinių nelaimių pasekmėms likviduoti. Muziejininkai turėtų parengti investicinį projektą ir teikti Vyriausybei. Mes jų prašymą palaikytume“, – dėstė pareigūnas.

„Ne mūsų rūpestis“

Jūrų muziejaus darbuotojai ketina suburti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir aplinkosaugininkai, ir gyvūnų globėjai. Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius tvirtino palaikantis šią idėją, nors pripažino, kad gelbėti priklydusius jūros gyvūnus – ne jų rūpestis.

„Tam yra organizacijos, jos ir turėtų rūpintis. Mes nesame gyvūnų globos draugija. Natūralu, kad ruoniukus globoja Jūrų muziejaus darbuotojai. Labiau patyrusių ir išmanančių už juos nėra“, – paaiškino D.Nicius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.