NATO reikia pagalbos iš ES

NATO generalinis sekretorius kreipėsi į Europos Sąjungą (ES) siekdamas suintensyvinti karinį bendradarbiavimą.

Generalinis NATO sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis ragina ES valstybes, kurių daugelis yra NATO narės, intensyviau plėtoti bendradarbiavimą su aljansu. Pirmiausia pastangos turėtų būti nukreiptos kuriant efektyvesnę gynybos strategiją, o tai elementariai leistų sumažinti gynybai skiriamas lėšas. Kaip pretekstas šiam pareiškimui tapo Prancūzijos sprendimas vėl prisijungti prie daugumos NATO karinių struktūrų, iš kurių ji pasitraukė septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Pasak žiniasklaidos, Prancūzija taip pat ketina raginti kitas ES valstybes skirti daugiau dėmesio gynybinėms reikmėms. Šia iniciatyva mėgina pasinaudoti ir NATO vadovybė. „Aš norėčiau matyti labiau koncentruotas bendras pastangas tokiose srityse, kaip transportinė aviacija, tyrimai ir plėtra, arba karinių struktūrų ir mokymo metodikos harmonizavimas”, – sakė J. de Hoopas Schefferis. Per Briuselyje vykusią konferenciją saugumo klausimais NATO generalinis sekretorius išreiškė viltį, kad NATO ir ES galės turėti lygiavertį priėjimą prie 20 ES ginkluotųjų pajėgų, nes pastarosios valstybės įeina ir į ES, ir į NATO. „Jei mes dubliuosimės, arba dar blogiau – dirbsime skirtingomis kryptimis, pralaimės abi pusės”, – sakė NATO generalinis sekretorius.

ES šiandien vis aktyviau dalyvauja per karines misijas visame pasaulyje – nuo Kosovo Balkanuose iki Čado Afrikoje. NATO taip pat tikisi, kad ES aktyviau prisidės ir prie Afganistano misijos, kur veikia daugiau nei 40 tūkst. aljanso karių. Tarp NATO ir ES galioja susitarimas, pagal kurį aljansas turi teisę iš ES valstybių prašyti karinės pagalbos. Tačiau šiuo metu bendradarbiavimą gerokai stabdo konfliktas tarp NATO narės Turkijos ir Kipro. Pastarojo pozicijas taip pat remia kita NATO narė – Graikija, kas dar labiau apsunkina efektyvų bendradarbiavimą.

Vienas pagrindinių NATO reikalavimų Europai – tiekti daugiau pagalbos priemonių. NATO valstybių kariuomenėms, dalyvaujančioms daugelyje misijų visame pasaulyje, trūksta transporto sraigtasparnių ir lėktuvų. Be to, daugelio NATO narių biudžetai yra statiški arba netgi mažėjantys. Tik nedidelė aljanso narių dalis karinėms reikmėms skiria reikiamus 2 proc. nuo nacionalinio BVP.

Praėjusiais metais Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, kad jo šalis ir vėl yra pasirengusi prisijungti prie NATO vadovaujančiųjų struktūrų, iš kurių jos atstovus 1966 metais atšaukė tuometis prezidentas Charles de Gaulle’is. NATO apsidžiaugė perspektyva, kad viena didžiausių ES narių vėl visaverčiai įsijungs į NATO veiklą – tai turėtų gerokai suintensyvinti bendradarbiavimą tarp dviejų didžiausių Vakarų pasaulio organizacijų. Tačiau Prancūzija taip pat kelia tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, ji nori matyti daugiau savo atstovų NATO vadovybėje. Detalės turėtų paaiškėti balandžio mėnesį, kai Prancūzija paskelbs savo naująją gynybos politiką.

NATO tikisi daugiau ES pagalbos ir tokiose sferose, kaip kiberterorizmas ir grėsmės, kylančios dėl pasaulinio atšilimo problemų. Aljanso vadovas paragino ES aktyviau susitelkti ties „Atlanto chartija”, kuri turėtų būti svarstoma 2009 metais. Tačiau šiuo metu bendradarbiavimo perspektyvos vis dar lieka gana neaiškios.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.