Visiškas chaosas naujai pastatyto „Heathrow” oro uosto penktajame terminale, kuris turėjo būti pavyzdinis, atkreipė dėmesį ir į kitus pasaulio oro uostus. Didėjantis keleivių srautas tampa išbandymu ne tik darbuotojams, bet ir patiems keleiviams.
Kasmet britų konsultacinė bendrovė „Skytrax” skelbia geriausių pasaulio oro uostų sąrašą, o patys geriausieji dar gauna ir premijas. Pernai pirmąsias vietas užėmė Azijos oro uostai. Miuncheno oro uostas buvo ketvirtas, Ciuricho – šeštas, Amsterdamo „Schiphol” – septintas, o Madrido „Barajas” – dešimtas. Į pirmąjį dešimtuką nepateko nė vienas Jungtinių Valstijų oro uostas.
Vertinant 180 pasaulio oro uostų, buvo atsižvelgta į keleivių aptarnavimo kokybę tiek lėktuve, tiek žemėje ir skrydžio saugumą.
Vertinti oro uostus imta dėl to, kad paskutiniais metais smarkiai padidėjo keleivių skaičius, todėl į kelionę išsirengęs žmogus priverstas vis ilgiau užtrukti oro uoste, pirmiausia dėl sugriežtintų saugumo procedūrų. Tačiau, kaip teigia bendrovės ekspertai, daug lengviau išskirti pačius blogiausius, nei pačius geriausius oro uostus.
Londono „Heathrow” – pirmas nuo galo
Vis daugiau eilinių keleivių įsitikinę, kad pats blogiausias Europos oro uostas yra Londono „Heathrow”. Po jo seka Charles de Gaulle’o oro uostas Paryžiuje ir Romos bei Frankfurto oro uostai.
„Heathrow” tiesiog dūsta nuo keleivių. Jame tik patyręs keliautojas žino, kuriame užkampyje paslėptas tualetas. Net verslo klasės keleiviai neranda jiems skirtų salonų”, – sako verslo patarėjas iš Londono Jeffrey Pappinas.
Londonas – nuolatinis teroristų taikinys, todėl oro uoste taikomos labai griežtos saugumo priemonės. Net ankstų rytą ar vėlų vakarą ne Europos Sąjungos šalių keleiviai yra priversti stovėti ilgose eilėse, kol pereina pasų kontrolę. Terminale, į kurį vėlų vakarą atskrenda lėktuvai iš Maskvos, Islamabado, Logoso ir kitų tolimų miestų, pusantros valandos eilėje laukiantys keleiviai be perstojo girdi piktus oro uosto darbuotojų raginimus pasitraukti į šalį (nors nėra kur) ir leisti praeiti ES šalių piliečiams.
Dėl griežtų saugumo taisyklių keleiviams į lėktuvą leidžiama pasiimti tik vieną krepšį. Todėl prie patikrinimo bloko susidaro siaubingi kamščiai – daugybė keleivių mėgina sutalpinti nešiojamąjį kompiuterį į moterišką rankinę arba priešingai – rankinę į kompiuterio dėklą.
Šis darbas visiškai beprasmis, nes vos tik tikrinančiam darbuotojui parodai, kad viskas supakuota, jis pareikalauja vėl viską išpakuoti ir pirmiausia pateikti kontrolei nešiojamuosius kompiuterius, portfelius bei turimus skysčius.
„Heathrow” oro uostas patogus tik tuo, kad iš jo labai greitai traukiniu „Heathrow Express” galima pasiekti Londono centrą. Kelionė trunka vos 15 minučių, o bilietas kainuoja 15,5 svaro.
Klaidžiojimai Paryžiaus oro uoste
Londono „Heathrow” garsėja eilėmis, o Paryžiaus Charles de Gaulle’io oro uostas tuo, kad jame nieko negalima rasti. Išskridimo salės nuo A iki F yra visiškai identiškos ir viena nuo kitos labai nutolusios. Visur trūksta informacijos. Jei pasiklausi aptarnaujančio personalo, nuėjęs vos ne kilometrą gali atsidurti lauke ir vėl esi priverstas žingsniuoti atgal.
Kai reikia skristi kur nors už Europos Sąjungos ribų, tenka stoti į nesibaigiančias eiles ir jose sugaišti tiek laiko, jog pamiršti, kad lėktuvas – greičiausia susisiekimo priemonė. Be to, „Air France” ir „Liufthansa” bilietai parduodami taip, tarsi oro uostuose po rugsėjo 11-sios išpuolių nebūtų įvestos sugriežtintos saugumo taisyklės. Kai reikia persėsti į kitą lėktuvą nusileidus Paryžiuje ar Frankfurte, tam lieka tik apie valandą laiko, todėl suspėti į kitą lėktuvą tiesiog neįmanoma.
Iš nesuspėjusių keleivių gerai uždirba netoliese esantys viešbučiai. Visi keleiviai tvirtina, kad gerai nežinant Frankfurto ir Paryžiaus oro uostų juose labai sunku orientuotis. Be to, niekas nesuinteresuotas žmogui padėti. Jei nesupranti, į kurią salę turi eiti arba nori sužinoti, ko reikalauja naujoji keleivių saugumo sistema, priklausai nuo nuolat užimtų ir savo vertę žinančių oro uosto darbuotojų malonės.
Jungtinėje Karalystėje oro uosto darbuotojai keleiviams dalija permatomus plastikinius maišelius, užtraukiamus užtrauktuku, skirtus susidėti skrydžio metu reikalingus skysčius ir želė, o Charles de Gaulle’io oro uoste yra kitokia tvarka. Ten net oro uoste pirktą gerai įpakuotą brangių kvepalų flakoną reikia įdėti į plastikinį maišelį, kainuojantį 10 euro centų. Tačiau bėda, kad jį galima nusipirkti tik „Relay” kioskuose, tad būtina grįžti į pagrindinę išvykimo salę. Joje labai lengva nusipirkti ne tokį maišelį, o jei bijodama pavėluoti į lėktuvą keleivė piktai kažką pasakys, pavyzdžiui, itališkai, oro uosto darbuotojas ją griežtai įspės: „Čia kalbama prancūziškai.”
Klaidžiok ir pražūk
Frankfurte keleiviai, skraidantys tarp Europos ir JAV, turi nueiti kilometrus požeminiais, neoninėmis šviesomis apšviestais, tuneliais. Retas žino, kur galima rasti du, nors ir lėtai judančius liftus, kylančius iš vieno aukšto į kitą.
Jei lėktuvas nusileido laiku, nėra ko džiaugtis ir Briuselyje, kur taip pat lengva pavėluoti į kitą lėktuvą. „Atrodo, versdami keleivius nueiti ištisus kilometrus, kol atsiims bagažą, belgai mėgina nuslėpti, kad jų šalis labai maža”, – sako J.Pappinas.
Romos Leonardo da Vinci oro uostas neatsidūrė tarp pačių blogiausiųjų tik dėl to, kad Romoje keleiviai retai persėda į kitą lėktuvą. Italija ir taip garsėja tuo, kad ne viskas joje yra taip, kaip turėtų būti. Keleiviai pastebi, kad jei laukimas Londone tiesiog erzina, tai Romoje dar ir užburia.
Be to, Leonardo da Vinci oro uostas yra purvinas. Užrašai ant išvykimo vartų blaškosi kaip vėtrungės vėjyje. Netgi kai lėktuvas nusileidžia laiku, jo įgula neskuba atidaryti keleiviams durų, tarsi norėtų baigti išgerti „espresso” kavą.
Romos oro uostas garsėja ir nepaprastai ilgomis eilėmis norint skristi į JAV, taip pat blogai saugomas bagažas. Kiekvienas Romos gyventojas, jei tik gali, registruodamasis stengiasi neatiduoti bagažo.
Keleiviai gira tik Miuncheno, Ciuricho, Amsterdamo ir Madrido oro uostus. Gerą vardą pelnė ir Dublino „Shannon”, kuriame įstrigus bent jau galima nemokamai gauti pintą „Guinness” alaus. Tačiau kritikuojant Europos oro uostus, reikia nepamiršti, kad Jungtinėse Valstijose jie dar blogesni.
——————————————————————————–
Geriausių pasaulio oro uostų dešimtukas
1.Honkongas
2.Seulas
3.Singapuras
4.Miunchenas
5.Kvala Lampuras
6.Ciurichas
7.Amsterdamas
8.Vankuveris
9.Kansajus
10.Madridas
Geriausi Rytų Europos oro uostai
1.Praha
2.Budapeštas
3.Maskva
Geriausi Pietų Europos oro uostai
1.Madridas
2.Atėnai
3.Stambulas
Sklandžiausia keleivių patikra:
1.Honkonge
2.Ciuriche
3.Stokholme
Geriausias bagažo pristatymas
1.Abu Dabyje
2.Helsinkyje
3.Honkonge
Draugiškiausi keleiviams oro uostai
1.Ouklende
2.Durbane
3.Honkonge