Žvejams siūlyta palikti verslą

Žvejybos įmones ir toliau kamuoja tarpusavio nesusipratimai. Tai buvo galima stebėti Šventojoje vykusiame Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdyje.

Kovo 26-ąją nemažas būrys valdžios žmonių į pajūrį atvyko dėl vieno žvejo interesų. Viktoras Butavičius įsigijo beveik 12 metrų ilgio laivą ir norėtų gauti daugiau žvejybos kvotų. Jis prašė, kad žvejojimui Baltijos jūroje būtų panaikinta dvidešimties metrų gylio riba, kuri skiria priekrantės ir atviroje jūroje žuvis gaudančius žvejus.

Dabar atviros jūros žvejų menkių kvotos yra didesnės nei tų, kurie žuvis gaudo priekrantėje. Iki šiol Europos Sąjungos kompensacijos už supjaustytus laivus buvo mokamos tik žuvaujantiems atviroje jūroje.

Tuo pasinaudojo per 30 žvejybos laivų savininkų, kurių turėtos kvotos išskirstytos kitiems. Tuo metu priekrantėje niekas nesikeitė.

Nė vienas priekrantės žvejys kol kas negavo kompensacijų už tai, kad paliko verslą. Jų kvotos išliko mažos.

Prieš V.Butavičiaus norus keisti tvarką piestu stojo tiek atviros jūros, tiek priekrantės žvejai.

„Jam mažai žuvų? Dabar keturios žvejybos įmonės, tarp jų ir V.Butavičiaus, turi 60 procentų priekrantės kvotų, o kitoms šimtui liko vos 40 procentų“, – tvirtino Palangos žvejų asociacijos vadovas Saulius Žulkus.

Baltijos jūroje žvejybos sistema jau iš dalies pertvarkyta. Tačiau priekrantėje, kaip jau seniai kalbama, žvejybos įmonių yra per daug.

Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis siūlė priekrantės žvejams kuo greičiau pasinaudoti Europos Sąjungos kompensacijomis. Rengiama tvarka, ir jos bus pradėtos mokėti dar šiais metais. Kai sumažės įmonių, likusioms kvotos didės. Tokiu atveju būtų galima ir V.Butavičiaus įmonei padidinti kvotas.

Kitas kelias – perpirkti kurios nors dabar Baltijos jūroje žvejojančios įmonės verslą kartu su kvotomis.

Kvotų neturinti įmonė negali pradėti žvejoti, o naujai įsteigtai kvotų niekas neskiria. Užburtas ratas. Viena įmonė įsigijo beveik naujus laivus, norėjo pradėti žvejoti, tačiau netgi teismuose jai nepavyko įrodyti, kad turi tokią teisę.

Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Bronius Pauža stebėjosi susidariusia situacija. Jo nuomone, kvotos neskatina konkurencijos, neverčia įsigyti naujų laivų, nes jas turinti įmonė gali būti rami dėl verslo.

Tačiau komisijos nariai neketina vienam ar grupei žvejų sudaryti palankesnes veiklos sąlygas kitų žvejų sąskaita.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.