Naująjį pasą norintys gauti šalies piliečiai gali sulaukti pribloškiančių netikėtumų. Užsienyje dirbanti klaipėdietė šį dokumentą gavo po to, kai įrodė, kad ji tikrai yra ji.
Liepė atsivesti mamą
Biometrinių duomenų turinčius naujuosius pasus išduodantys pareigūnai itin uoliai tikrina, ar dokumentas atitenka tikrajam jo savininkui.
Klaipėdoje gyvenusi Aušra jau keletą metų uždarbiauja Anglijoje. Šiemet merginai sukako 25 metai, ir jai reikėjo pasikeisti pasą.
Gįžusi namo Aušra kreipėsi į Klaipėdos migracijos skyrių, prašydama išduoti naujo pavyzdžio pasą.
Užpildžiusi anketos duomenis mergina apstulbo, kai dokumentus tvarkiusi pareigūnė pareikalavo atsivesti mamą ar kurį kitą artimą giminaitį, kad šis patvirtintų, jog Aušra tikrai yra tas žmogus, kuriuo prisistato esanti.
Mergina pasakojo, kad pareigūnė kompiuterio duomenų bazėje rado jos brolių bei seserų atvaizdus ir patvirtino, kad Aušra labai panaši į giminaičius. Tačiau to nepakako.
„Kodėl kilo tokių abejonių, negaliu suprasti. Juk pateikiau ankstesnį pasą. Nesu pakeitusi plaukų spalvos, beveik nepriaugau svorio, mano išvaizda mažai kuo pasikeitė nuo šešiolikos metų, kai gavau ankstesnįjį Lietuvos piliečio pasą”, – piktinosi klaipėdietė.
Paprašo kitų dokumentų
Klaipėdos migracijos skyriaus Pasų poskyrio viršininkė Lilijana Preikšaitienė teigė, kad Aušra ne vienintelė, kurios giminaičiams teko patvirtinti jos tapatybę. Mat nuo šių metų pradžios, kai pradėta išduoti naujojo pavyzdžio pasus, pasitaikė ne vienas apgaulės atvejis.
„Giminaičius kviečiame, kai kyla abejonių dėl žmogaus tapatybės arba jis yra labai pasikeitęs, palyginti su atvaizdu senajame dokumente. Kartais kyla abejonių, ar žmogus yra tikrai tas, kuo dedasi, nes nežino daugelio anketos reikalaujamų duomenų”, – aiškino L.Preikšaitienė.
Pareigūnė tikino, kad neretai užtenka parodyti kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka, kad būtų galima įsitikinti, jog tai tas pats žmogus. Toks dokumentas gali būti asmens tapatybės kortelė, vairuotojo ar darbuotojo pažymėjimas.
Tačiau jei kiti dokumentai abejonių neišsklaido, neverta piktintis, jei bus paprašyta atsivesti artimą giminaitį.
Broliai dvyniai gudravo
Uostamiestyje jau būta atvejų, kai vietoj užsienyje gyvenančių žmonių naujo paso atsiimti ateina jo artimieji.
Pareigūnės teigimu, tai dažniausiai nelegaliai užsienio šalyse esančių asmenų broliai arba seserys. Jie patys negali išvykti, tad paprašo, kad Lietuvoje naują dokumentą atsiimtų panašaus amžiaus ir išvaizdos giminaičiai. Jų tikslas – padėti giminaičiui gauti tikrą ES piliečio pasą ir jam tokį dokumentą nugabenti.
Buvo užfiksuotas atvejis, kai paso atėjo pasiimti brolis dvynys. Tačiau gaunant pasą jo savininkas būtinai privalo dalyvauti pats.
„Kartą motina į Pasų poskyrį buvo atsivedusi vaiką, tačiau pasą norėjo gauti kitam savo nepilnamečiam sūnui. Moteris nesuprato, kad dokumente užfiksuoti biometriniai duomenys neatitiks tikrojo jo turėtojo ir vaikas nebūtų galėjęs naudotis pasu, kuriame užfiksuotos brolio veido proporcijos, – aiškino L.Preikšaitienė. – Žmonės dar nesupranta, kad oro uoste, kur bus tikrinami dokumentai, tokio paso savininkas turės daugybę problemų. Sunku net įsivaizduoti, kaip tokiam žmogui tektų įrodinėti, kad jis tikrai yra jis.”
Pasų nori nelegalai
Naujojo pavyzdžio pasai turi elektroninę laikmeną, padedančią atpažinti dokumento pateikėją pagal veido proporcijas, kurios nesikeičia visą gyvenimą. Tai vadinama biometriniais duomenimis.
Toks pasas tampa nemokamu leidimu ne tik į ES šalis, bet ir į kitas valstybes, į kurias Lietuvos piliečiai gali vykti be vizų.
Todėl neturintys teisės gauti Lietuvos Respublikos piliečio paso, bet to siekiantys asmenys, nori turėti tikrą dokumentą. Užpildę anketas kito žmogaus vardu ir pateikę savo nuotraukas, jie gauna dokumentą, kurio tikrumu niekas nesuabejos.
Kol kas pareigūnai nepraneša apie užsienio piliečių bandymus gauti mūsų šalies piliečio pasus, tačiau ypatingas atsargumas išduodant naujojo pavyzdžio dokumentus apie tai byloja.
Dar kruopščiau bus tikrinama paso savininko asmenybė, kai mūsų valstybės piliečių pasuose bus fiksuojami ir pirštų atspaudai.
Sistema dažnai klysta
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius yra pasisakęs apie tai, kad naujoji sistema, nuskaitanti biometrinius duomenis, gali suklysti ir palaikyti žmogų kitu asmeniu. Kadangi vyrauja nuomonė, jog sistema yra saugi, žmogus gali turėti didelių nemalonumų.
Spaudoje buvo skelbti Didžiosios Britanijos tyrimo duomenys. Identifikavimo sistemos pagal veido biometrinius duomenis tiksliai atpažino tik 69 proc. sveikų žmonių ir tik 48 proc. neįgaliųjų. Pirštų atspaudų atpažinimas buvo tikslus tik 80 proc.
Vokietijoje atliktų tyrimų rezultatai dar labiau stulbina. Dvi iš testuotų penkių veido atpažinimo sistemų neatpažino nė vieno bandyme dalyvavusio asmens, o likusių trijų sistemų atpažinimo koeficientas buvo žemesnis nei 50 proc.
Be to, biometriniai duomenys nėra kliūtis pasų klastotojams. Paaiškėjo, kad elektroninėje laikmenoje esančią informaciją įmanoma nuskaityti ir perkelti į kitą dokumentą.
Iš Rusijos – ne lietuvė
Keičiant pasą mūsų valstybės piliečiai gali būti ir priversti įrodinėti, kad turi teisę jį gauti.
45 metų sulaukusi klaipėdietė Dalia yra gimusi Rusijoje, tačiau jos tėvai, seneliai ir visi kiti protėviai buvo lietuviai. Moteris tik kelerius vaikystės metus gyveno ne Lietuvoje.
Kai atėjo laikas keisti pasą, pareigūnė pareikalavo, kad ji pateiktų duomenis ne tik apie savo tėvus, senelius, bet ir apie visas darbovietes bei į anketą įrašyti visų buvusių gyvenimo vietų adresus.
„Buvau apstulbinta. Per aštuoniolika nepriklausomybės metų niekam nekilo abejonės, ar turiu teisę į pilietybę, o dabar staiga tuo suabejota. Pareigūnė tikino, kad duomenų bazėje nėra žinių apie tai, kur gyvenau iki atvažiuodama į Klaipėdą, nors visada sąžiningai registruodavausi ir oficialiai dirbau”, – pasakojo moteris.
Tąkart ši situacija nesukėlė didesnių nesklandumų, nes kai kitą kartą Dalia atėjo į Migracijos skyrių, pareigūnė jau buvo gavusi duomenų, patvirtinančių, kad moteris Lietuvos Respublikos pilietybę turi teisėtai.
Taiso skubos klaidas
„1993 metais, kai Lietuvoje buvo pradėti išduoti mūsų šalies piliečių pasai, labai skubėta kuo greičiau tai padaryti. Per tokį skubėjimą ne visi pasų poskyrių darbuotojai gerai žinojo, kas turėjo teisę gauti šį dokumentą. Neatmestina ir korupcijos tikimybė. Tad dalis žmonių galėjo iki šiol būti Lietuvos piliečiai neturėdami tam teisėto pagrindo”, – įtarė L.Preikšaitienė.
Pasų poskyrio viršininkė tikino, kad nemažai dokumentų teikiama pilietybės klausimui tikslinti.
Patikslinus duomenis, dažniausiai klausimas sprendžiamas teigiamai ir žmogui nereikia atskirai įrodinėti teisės būti piliečiu. Tačiau teismams yra tekę nagrinėti bylų, kuriose žmonės bylinėjosi dėl pilietybės.