Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius žada raginti kitas opozicines jėgas nepritarti naujo Seimo pirmininko kandidatūrai, kai iš posto pasitrauks dabartinis parlamento vadovas Viktoras Muntianas, įtariamas neaiškiais atsiskaitymais už sklypo dalijimo paslaugas.
Taip esą būtų siekiama patikrinti, ar valdančioji koalicija, kurią sudaro socialdemokratai, socialliberalai, liberalcentristai, valstiečiai liaudininkai ir Pilietinės demokratijos partija, vis dar tvari ir ištemps iki rinkimų spalį.
Valdančiosios koalicijos partneriai kaip vieną geriausių kandidatų į atsilaisvinančią Seimo pirmininko vietą mini pirmąjį parlamento vicepirmininką socialdemokratą Česlovą Juršėną.
„Turime prievolę įsitikinti, ar tikrai yra valdanti dauguma, kaip ji skelbiasi, todėl raginsiu opoziciją balsuoti prieš Č.Juršėno paskyrimą, nes tai ir yra galimybė įsitikinti, ar yra valdanti dauguma. Jeigu valdanti dauguma yra veikianti, ji nesunkiai ištvers tokį opozicijos išbandymą, tačiau jeigu valdanti koalicija tokio išbandymo negalės įveikti, tai reikalaus žymiai gilesnių pertvarkų bankrutuojančioje valdžioje ir visų pirma Vyriausybėje”, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A.Kubilius.
Tačiau jeigu Č.Juršėnas galiausiai taptų naujuoju parlamento vadovu, tuomet esą konservatoriai yra pasiryžę konstruktyviai dirbti, nors Tėvynės sąjungos lyderis sunkiai įsivaizduoja, kaip šis „konstruktyvumas” atrodys.
Pasak jo, šiandieninė ministrų kabineto ir premjero Gedimino Kirkilo situacija gali būti apibūdinama kaip „vargana” ir atrodo netgi blogiau už visų kritikuojamą Seimą. A.Kubilius priminė, jog konservatoriai 1999 metais taip pat patyrė panašų nuopolį, kai po vidinių įtampų partijoje atsistatydino tuometinis ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius, o vėliau jo pėdomis pasekė Rolandas Paksas, kuris tuomet taip pat priklausė Tėvynės sąjungai. Trumpam Vyriausybės vairą perėmęs A.Kubilius situacijos nepataisė ir po rinkimų konservatoriai Seime turėjo labai mažą 8 narių frakciją.
A.Kubilius sako, jog socialdemokratai, kurių reitingai pastaruoju metu yra smukę, gali sulaukti panašaus atpildo, kaip kadaise patys konservatoriai, ir pralaimėti rinkimus.
„Vilmorus” apklausos duomenimis, vasarį dešimtoje vietoje buvęs socialdemokratų lyderis G.Kirkilas kovą atsidūrė už dešimtuko ribų – jo populiarumas nuo 3,2 proc. smuko iki 1,9 proc.
Socialdemokratų partija su 8 proc. pasitikėjimo (vasarį – 11 proc.). buvo ketvirta po „Tvarkos ir teisingumo”, Tėvynės sąjungos ir Darbo partijos.
G.Kirkilo dar laukia ir interpeliacija Seime. Praėjusią savaitę Seimo pirmininkui buvo įteiktas opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių, darbiečių bei „Tvarkos ir teisingumo” frakcijų parengtas interpeliacijos tekstas premjerui, kurį savo parašais parėmė 58 parlamentarai. G.Kirkilui pateikiamas pluoštas priekaištų, įskaitant augančią infliaciją, nacionalinio investuotojo „Leo LT” kūrimą, prastą mokytojų finansinę padėtį, paskatinusią juos streikams.