Nėra „Naujosios Europos”

Pasak vieno „The Economist” žurnalisto, jau pats laikas kalbėti naudojant kitus terminus, nes sąvokos „Vakarai”, „Naujoji Europa” ir „demokratija” neteko savo prasmės.

Šaltojo karo terminai, kaip ir seni drabužiai, yra patogūs, tačiau nebetinkami. „Vakarai” jau nebe vakarai, Rytų Europa jau nebe rytų.

Pažvelgus į žemėlapį galima matyti, kad seni apibrėžimai netinka. Į NATO – „Vakarų” ir „demokratiškų” tautų gynėjos – sudėtį įeina Turkija ir Graikija, esančios rytinėje žemyno dalyje.

„Naujoji Europa” – labai patogus buvusių komunistinių valstybių pavadinimas – irgi beveik nieko nereiškia. Kodėl Lenkija, susikūrusi dar 966 metais, vadinama „nauja”, o tik XIX a. suvienyta Vokietija – „sena”? Net pasakymas „naujos demokratinės valstybės” yra keistas – juk 1791 metų Žečpospolitos Konstitucija, pirmoji Europos Konstitucija, davė pradžią demokratijai Europoje. Aštuonios „naujos valstybės narės” jau nebe naujos, juo labiau kad neseniai į Europos Sąjungą įstojo Rumunija ir Bulgarija.

Net žodis „demokratija” jau nusidėvėjo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas save vadina „tobulu demokratu”, yra diktatoriaus valdoma Korėjos Demokratinė Liaudies Respublika ir netrūksta jaučiančiųjų nostalgiją Vokietijos Demokratinei Respublikai. Demokratija per dažnai reiškia balsų pirkimą, rinkimų klastojimą ir minios taisyklę.

Laisvoms, valdomoms teisės principų ir pilietiškoms Europos valstybėms reikia naujo gero termino, kuris pakeistų klaidinančią „Vakarų” sąvoką, nes daug kas, ypač Rytuose, iki šiol Vakarus tapatina su kolonializmu ir kultūriniu viešpatavimu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.