Nosį ne į savo reikalus įkišusios ir specialiųjų tarnybų operacijai pakenkusios Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą ketinama apriboti įstatymais.
Šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) į posėdį kviečiasi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir specialiųjų tarnybų atstovus. Seimo NSGK darbotvarkėje nurodoma, kad bus svarstomas klausimas „dėl valstybės institucijų apsaugos nuo neteisėto specialios technikos, skirtos informacijai rinkti, panaudojimo.”
Incidentas ministerijoje
Tačiau, LŽ duomenimis, pagrindinė šio posėdžio tema – RRT veiksmai, sužlugdę vienos specialiųjų tarnybų vykdytą slaptą pokalbių klausymąsi. Pareigūnai tiria aukštų Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų veiklą.
Priminsime, kad kovo 5 dieną RRT specialistai kambaryje, esančiame šalia ministro Rimvydo Turčinsko kabineto, aptiko paslėptą klausymosi įrangą, vadinamąją blakę. Šioje patalpoje vykdavo ir konfidencialūs ministro pokalbiai.
RRT specialistai, aptikę „trukdžių šaltinį”, nepranešė apie tai prokuratūrai, o patys išmontavo įrangą ir pateikė ją ministerijos atstovams. Kai prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto klausymosi sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas faksu atsiuntė Generalinei prokuratūrai, informacija apie radinį jau buvo patekusi į žiniasklaidą.
LŽ kalbintas Seimo NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius sakė, kad RRT specialistai veikė netinkamai. „Norime pasitarti, ar reikia keisti įstatymus, ar dar ką nors reglamentuoti. Matome, jog yra problemų”, – aptakiai aiškino parlamentaras.
Elgėsi netinkamai
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis taip pat pabrėžė, kad RRT specialistai, aptikę įtartiną signalą, neturėjo patys ieškoti aparatūros ir jos išmontuoti. Be to, šios informacijos nederėjo viešinti.
Jei įranga sumontuota nelegaliai, RRT darbuotojai ją išmontuodami galėjo sunaikinti pėdsakus. Jei įranga buvo įtaisyta teisėtai, RRT apskritai neturėjo teisės prie jos lįsti, juolab kam nors apie radinį pranešti.
„RRT techninės galimybės labai didelės, todėl jos veiklą būtina aiškiau reglamentuoti, nes kai kurie šios tarnybos veiksmai gali labai pakenkti specialiųjų tarnybų veiklai, – kalbėjo G.Jasaitis. – RRT darbuotojai neturi leidimo dirbti su valstybės paslaptimis. Įsivaizduokime, kad saugumo darbuotojai klausosi pokalbių šnipo namuose, o RRT darbuotojai, aptikę iš tų namų sklindantį įtartiną signalą, pasibeldžia į duris ir sako: „Gerbiamas šnipe, jūsų namuose – blakė.
Tiesiai paklaustas, ar ministro kabinete rasta klausymosi aparatūra buvo įrengta teisėtai, generalinio prokuroro pavaduotojas nuo atsakymo išsisuko.
Atlieka tyrimą
Generalinės prokuratūros tyrimui vadovaujantis Antanas Stepučinskas taip pat buvo nekalbus. „Keblu atsakyti į tokį klausimą”, – pareiškė jis. Tačiau A.Stepučinskas pabrėžė, kad RRT privalo bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir pranešti joms apie aptiktus įtartinus signalus, o ne pati išmontuoti klausymosi įrangą.
Dažniausiai ministerijų veikla domisi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atskirais atvejais – Valstybės saugumo departamentas. STT vadovas Žymantas Pacevičius, išgirdęs tiesmuką klausimą, ar tai buvusi jų blakė, atsakė lakoniškai: „Nė viena institucija niekur pasaulyje apie tokius dalykus nekalbės.”