Tik praėjus devyneriems metams po Vladimiro Ščiurovo, visaginiečio socialdemokrato mirties, jo žūties aplinkybių tyrėjai prabilo apie spaudimą, kurį V.Ščiurovas juto iš valstybės saugumo departamento. Nors mirties aplinkybės ir įrodymai liudijo, kad jis savo noru pasitraukė iš gyvenimo, Mečio Laurinkaus vadovaujama VSD reikalavo, kad prokurorai konstatuotų, jog įvykdyta žmogžudystė.
Pirmasis nepriklausomybės laikų Visagino meras V.Ščiurovas, užsinėręs iš kaklaraiščio pasidarytą kilpą, savo buto tualete rastas ankstyvą 1999 metų kovo 11-osios rytą. Tą dieną merijoje jis ketino surengti oficialų pobūvį, skirtą Nepriklausomybės atkūrimo dienai: jau buvo parduotuvėje už kelis šimtus litų užsakęs bananų, mandarinų, saldainių ir šampano.
Vieno sparčiai kylančių, didelį autoritetą Visagine turėjusių socialdemokratų savižudybė valstybės šventės dieną sukrėtė partijos vadovus Vilniuje, kurie mirtį įvertino kaip siekį sukompromituoti visą partiją. Tokias nuotaikas dar labiau sustiprino velionio darbo kabinete rastas laiškas, adresuotas partijos vadovybei, kuriuo jis paprašė būti išbrauktas iš partijos sąrašo per Seimo rinkimus, nes partija nevykdė pažadų visaginiečiams.
Žmona klaidino tyrėjus
Mįslingai atrodė ir mirties aplinkybės. Kūną iš kilpos pusę aštuonių ryto išvadavo ne medikai ar tyrėjai, o V.Ščiurovo sūnus, žmona ir svainis. Kūną paguldžius svetainėje ant sofos, žmona pirmiausia puolė skambinti ne medikams ir tyrėjams, o savo draugams bei giminėms.
Tad į įvykio vietą apie 9 val. atvykus Visagino prokurorei Nelei Pernavas, V.Ščiurovo bute buvo pilna pašalinių žmonių, tarp jų ir dar neišsipagiriojęs tuometis Visagino policijos vyriausiasis komisaras Vladimiras Ščajevas, kartu į velionio namus atsivežęs prokurorą Romaną Bareiką. Nei vienas, nei kitas jokiu būdu nebuvo susiję su V.Ščiurovo mirties tyrimu. Po metų R.Bareika buvo atleistas iš prokuratūros už prokuroro vardo žeminimą: girtaudamas su kaltinamuoju, kurio bylą tyrė, R.Bareika prarado ginklą ir keletą savaičių tai slėpė.
V.Ščiurovo žmona Regina Ščiurova vėliau tyrėjams prisipažino, jog norėjo nuslėpti tikrąją vyro mirties priežastį, nes jai atrodė, kad savižudybė užtrauks gėdą vaikams ir visai giminei. V.Ščiurovo tėvas, buvęs NKVD tardytojas Dūkšte, taip pat nusižudė.
Tikriausiai būta ir finansinių motyvų slėpti savižudybę – V.Ščiurovas prieš metus buvo apsidraudęs nemažai pinigų sumai, kuri turėjo būti išmokėta jo nepilnametei dukrai. Savižudybės atveju draudimas neišmokamas.
Komisaras pažadėjo
Paskambinusi vyro draugui V.Ščajevui, R.Ščiurova paragino komisarą kuo greičiau atvažiuoti. Jam atvykus, moteris be užuolankų paprašė padėti nuslėpti įvykusią savižudybę. Vyriausiasis policijos komisaras nuramino našlę: „Nesijaudink, gal ką nors sugalvosime.”
Budinčiam prokurorui Antanui Šakaliui, kuris pirmasis apklausė R.Ščiurovą, ji papasakojo, neva apie 5 val. ryto grįžęs vyras atsigulė miegoti svetainėje ir nebepabudo.
Eksperto tiesa
Tokia mirties versija buvo paneigta tą pačią dieną. Mero mirties aplinkybes tyrė ne tik prokuratūra, bet ir nė per žingsnį nuo prokurorų nesitraukęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas. Jis dalyvavo atliekant apžiūrą bute ir darant skrodimą morge.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant kaklo matoma stranguliacinė vaga, kuri lieka smaugiantis virve. Per skrodimą morge ekspertas Igoris Baraškovas nustatė, kad stranguliacinė vaga būdinga mirties pasikariant atvejams.
I.Baraškovas (mirė prieš kelerius metus), sovietmečiu vadovavęs Dūkšto ligoninei, nuo vaikystės pažinojo V.Ščiurovą ir jo tėvus. Meras kartais aplankydavo geraširdį patalogoanatomą, išlenkdavo su juo stiklelį. Likus savaitei iki mirties V.Ščiurovas buvo užsukęs pas I.Baraškovą, juokavo, kad šis, prieš keletą metų po mirties atlikęs mero motinos skrodimą, netrukus tirs ir jo kūną. Neapsikentęs įgrįsusių juokų, I.Baraškovas pasiūlė merui keisti pokalbio temą.
Ekspertą užgulė triguba atsakomybės našta: našlė ir jos draugai prašė, kad jo seno draugo mirties priežastimi būtų nurodytas infarktas; VSD įtarė, kad meras nužudytas; o ekspertas matė visus savižudybės pėdsakus.
Nuodugniai ištyręs ir aprašęs kūną, I.Baraškovas oficialiai konstatavo savižudybę. Siekdamas, kad būtų išsklaidytos net ir menkiausios abejonės, kartu su prokurorais apžiūrėjo ankštą, tik 1 metro ilgio ir 65 cm pločio, tualetą. Atliko eksperimentą, ar įmanoma tualete pasikorus ant 1,60 m aukštyje esančio vamzdžio nusižudyti 1,80 m aukščio vyrui. Išvada buvo vienareikšmė – tai įmanoma.
Tyrimas – Vilniuje
Savižudybės bylos dažniausiai būna pačios ploniausios: teismo medicinos ekspertas pateikia savo išvadą, apklausiami liudytojai, giminaičiai. Jeigu nenustatoma jokių įtartinų aplinkybių, prokuroras jau po kelių dienų pasirašo nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą.
Tačiau Visagino mero mirtis virto ilgu tyrimu. Kaip teigia tuo metu VSD dirbę asmenys, departamento vadovą Mečį Laurinkų aplankė du įtakingiausi socialdemokratai – Gediminas Kirkilas ir Česlovas Juršėnas. Neva jiedu įtikino VSD vadovą, kad V.Ščiurovas yra nužudytas, reikia tik surinkti įrodymus.
Praėjusią savaitę paklaustas, ar dėl V.Ščiurovo mirties lankėsi pas M.Laurinkų, Č.Juršėnas neigė ten ėjęs.
Tačiau VSD Visagino skyrius gavo nurodymą atlikti išsamų mero mirties aplinkybių tyrimą, o dėl V.Ščiurovo mirties surinkta medžiaga buvo perduota tirti į Vilnių.
Paskutinė naktis
Vilniečiams teko tikrinti ne tik paskutinius V.Ščiurovo telefono skambučius, bet ir apklausti savo kolegas. Prokurorus glumino tai, kad meras kilpą užsinėrė netrukus po to, kai grįžo iš Visagino prokuratūros surengto vakarėlio. Reabilitacijos centre prie Baltojo ežero vykusi šventė buvo skirta iš karto trims svarbiems įvykiams: įsikraustymui į naujas prokuratūros patalpas, Visagino vyriausiojo prokuroro G.Jefimovo jubiliejui ir valstybės šventei. Per penktadienio vakarą vykusį vakarėlį buvo svečių iš kitų prokuratūrų, taip pat ir Vilniaus apygardos prokuratūros, dalyvavo Visagino policijos, teismo, savivaldybės vadovai.
Beveik visi apklaustieji tikino, kad V.Ščiurovas buvo linksmas, alkoholį vartojo saikingai, išvyko apie vidurnaktį, pasibaigus šventei, kartu su tuomečiu Visagino teisėju Pavelu Zelenkovu.
Vienintelė prokurorė N.Pernavas tyrėjams papasakojo, kad su V.Ščiurovu kalbėjosi apie jo blogą sveikatą, infarktą, kurį buvo patyręs prieš metus. Ir apie N.Pernavas vykdomą apklausą dėl Maskvos pučo rėmėjų, į kurią Visagino meras turėjo atvykti iškart po švenčių.
Pučo pėdsakas
Visaginiečių meilę pelnęs V.Ščiurovas į politiką pasinėrė 1991 metais, kai prosovietinė Sniečkaus savivaldybė, reikalavusi Sniečkaus autonomijos arba prijungimo pie Baltarusijos, pasiūlė jam tapti Sniečkaus gyvenvietės tarybos pirmininko pavaduotoju. Dauguma tarybos narių, 1991 metų rugpjūtį pralaimėjus Maskvos pučui, pabėgo į Rusiją. V.Ščiurovas, kuriam Vyriausybės atstovas Algimantas Lapėnas pasiūlė tapti padėjėju, liko permainų krečiamoje gyvenvietėje. Sniečkus buvo pavadintas Visaginu ir gavo miesto statusą, o V.Ščiurovas 1995 metais išrinktas meru.
Tačiau vos ne kasmet jis buvo kviečiamas į apklausas prokuratūroje dėl perversmo dalyvių ir jų ryšių su Mykolu Burokevičiumi bei kitais Sovietų Sąjungos emisarais Lietuvoje.
Namo neskubėjo
Ne kartą vairuotojui, sekretorei, žmonai ir net sūnui užsiminęs apie savižudybę, paskutiniąją savo gyvenimo naktį V.Ščiurovas namo neskubėjo. Kartu su teisėju Pavelu Zelenkovu jis pasuko į restoraną „Aukštaitija”, ten prisidėjo prie gimtadienį šventusios verslininkės kompanijos. 5 val. uždarius restoraną, sėdęs su P.Zelenkovu į taksi dar ieškojo užeigos, kuri veiktų tokiu metu, bet neradęs išlipo prie namų.
Parėjęs namo ir šnektelėjęs su svetainėje miegojusiu 18-mečiu sūnumi, V.Ščiurovas tarpduryje, prieš užsidarydamas tualete, ištarė paskutinius žodžius: „Draugai tik tada, kai tau viskas gerai. Niekuo netikėk.”
Tyrėjams žmona ir sūnus tvirtina manę, kad tėvas, būdamas girtas, tualete užmigo. Ir tik rytą artimieji susirūpino, kad jis ilgai neišeina. Ekspertai V.Ščiurovo kraujyje nustatė 1,74 promilės alkoholio. Tai vidutinis girtumas.
Nubaustas prokuroras
Po mėnesio, 1999 metų balandžio 14-ąją, Vilniaus apygardos prokuratūra iki 160 lapų pastorėjusią bylą nutraukė. Vilniečiai sutiko su visaginiečių prokurorų išvada, kad V.Ščiurovas pats nusižudė.
Tačiau tuo byla nesibaigė. Visagino vyriausiasis prokuroras Genadijus Jefimovas prieš V.Ščiurovo mirtį buvo padavęs dokumentus teisėjų atrankos komisijai. Po kelių mėnesių Teisingumo ministerijoje, kur tada buvo atrenkamos teisėjų kandidatūros, sužinojo, kad teisėju netaps. Kopti karjeros laiptais V.Ščiurovo mirties aplinkybių tyrimui vadovavusiam prokurorui sutrukdė į ministeriją atsiųsta VSD pažyma.
Neoficialiai G.Jefimovui buvo pasakyta, kad jis nubaustas už tai, jog neįvykdė VSD pageidavimo mero savižudybę įvardyti kaip nužudymą.