2008-uosius Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė pradėjo pergale – užvakar sniegu padengtoje „Vėtros” stadiono aikštėje lietuviams 1:0 pavyko įveikti nuo pirmojo kėlinio pabaigos dešimtiese žaidusius Azerbaidžano futbolininkus.
Permainingi pavasario orai nesutrukdė Lietuvos futbolo rinktinei sėkmingai pradėti naująjį sezoną. Palaikomi kelių tūkstančių šalčio ir sniego neišsigandusių aistruolių lietuviai nepaliko vilčių svečiams iš saulėtojo Azerbaidžano.
Himnų neišgirdo.
Prieš rungtynes smagiai siautėjusi pūga niekais pavertė „Vėtros” stadiono darbuotojų pastangas pradžiuginti futbolininkus gaivia vejos žaluma – rungtynės vyko ant balto kilimo.
Iš pradžių abiejų komandų žaidėjams ir žiūrovams teko išklausyti nekokybiškus nacionalinių himnų įrašus. Tikriausiai niekas ir nebūtų jų išgirdęs, jei ne improvizuotas lietuvių futbolo sirgalių choras, sugebėjęs savarankiškai sugiedoti bent kelis mūsų himno posmelius. Tokio šeimininkų akibrokšto įskaudinti svečiai nuo pat pirmųjų minučių stojo į kovą, pyktį dažniausiai išliedami neleistinomis pražangomis. Tad jau per pirmąsias 25 minutes aikštės teisėjui iš Moldovos Igoriui Satchi net tris kartus geltonosiomis kortelėmis teko raminti įsiaudrinusius Azerbaidžano rinktinės žaidėjus.
Greičiau ir sėkmingiau prie sunkių žaidimo sąlygų prisitaikę lietuviai atakas dažniausiai kreipė kairiuoju flangu. Saulius Mikoliūnas ir Tadas Papečkys kelis kartus sugebėjo prasiveržti pro varžovų gynybos užtvaras, tačiau vis stigo paskutinio tikslaus perdavimo. Šis tandemas per pirmąjį kėlinį sukūrė ir bene geriausią progą lietuviams. 30-ąją rungtynių minutę, po pagaliau sėkmingai atlikto T.Papečkio perdavimo iš kairio krašto kamuolys netikėtai atšoko Tomui Danilevičiui, bet rinktinės kapitono smūgį atrėmė vartininkas ir gynėjai.
Netrukus per stadioną nusirito džiaugsmo banga. Likusi svečių mažuma sulaukė dar vieno smūgio. Tas pats M.Stankevičius, išmesdamas kamuolį iš užribio, sugebėjo jį permesti beveik per visą svečių baudos aikštelę, o laiku prie tolimojo virpsto pasirodęs gynėjas Arūnas Klimavičius iš arti stipriu smūgiu pasiuntė kamuolį į tuščius varžovų vartus.
Keitimų banga
Po pertraukos galingesnių ir fiziškai stipresnių lietuvių persvara prieš dešimtiese žaidusius azerbaidžaniečius buvo akivaizdi. Aktyviai rungtyniavusį Edgarą Jankauską pakeitęs Andrius Velička, tačiau jo pastangos rimtesnių vaisių nesubrandino. Rungtynių pabaigoje Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, prisiminęs, kad per draugiškas rungtynes galima pakeisti 7 žaidėjus, į aikštę išleido senokai rinktinėje matytus futbolininkus: M.Savėną pakeitė Aurimas Kučys, nedidelę traumą patyrusį S.Mikoliūną – Andrius Jokšas, o likus kelioms minutėms iki rungtynių pabaigos vietoj T.Danilevičiaus į aikštę išbėgo Tomas Radzinevičius.
Tačiau rezultatas nepakito.
Pergalė yra pergalė
Per po susitikimo vykusią spaudos konferenciją Lietuvos rinktinės treneris A.Liubinskas pasidžiaugė pergale ir reitingo taškais, tačiau negailėjo kritikos „Vėtros” stadionui. Pasak jo, gėda, kad rinktinei tenka žaisti kaimo lygio stadionuose, kur net himnų neįmanoma girdėti. „Gerai, kad mūsų sirgaliai patys sugiedojo himną, tačiau svečiai liko nuvilti. Ir dėl to nuoširdžiai jų atsiprašau”, – apgailestavo A.Liubinskas.
Treneris pasidžiaugė pergalinga rungtynių baigtimi ir akcentavo prastas oro sąlygas, neleidusias parodyti geresnio žaidimo. „Vyko tipiškas pavasario žaidimas. Gamtos sąlygos turėjo daug įtakos komandų žaidimui. Apskritai žaisti nebuvo lengva, tačiau džiugina, kad žaidėjai kovojo iki galo”, – sakė A.Liubinskas.
Treneris konstatavo, kad pirmajame kėlinyje, esant lygiavertėms sudėtims, Lietuvos rinktinė žaidė kur kas geriau nei antrajame. „Antrajame kėlinyje tarsi sustojome. Matyt, futbolininkai pasąmonėje buvo nusiteikę, kad pirmaudami nesunkiai įveiks vienu žaidėju mažiau turinčius varžovus. Buvo ir kitų priežasčių. Po pertraukos pakeitus futbolininkus, žaidimas buvo išbalansuotas. Štai Edgaras Jankauskas patyrė traumelę, o jį pakeitęs Andrius Velička nesugebėjo įvykdyti nurodymų: daugiau žaisti viduryje, palaikyti kamuolį. Ir A.Kšanavičius, šiuo metu gal ne pačios geriausios sportinės formos, žaidė tiksliau ir patikimiau už jį keitusį M.Savėną, – žaidėjus vertino strategas. – Dešinysis kraštas – A.Klimavičius gal ir nebuvo toks aktyvus per puolimą, tačiau būtent jis, laiku prisidėjęs prie atakos, pelnė pergalingą įvartį. Net ir kelios minutės aikštėje gali suteikti jauniems, rečiau rinktinėje pasirodantiems žaidėjams psichologinio tvirtumo. Todėl rungtynių pabaigoje bent kelias minutes leidome pažaisti A.Kučiui, A.Jokšui ir T.Radzinevičiui”, – keitimų priežastis aiškino Lietuvos rinktinės strategas.
Gyrė lietuvius
Laikinai Azerbaidžano rinktinės trenerio pareigas einantis Nazimas Suleimanovas gyrė lietuvius ir papriekaištavo teisėjui. „Sveikinu Lietuvos rinktinę laimėjus pergalę ir parodžius gerą žaidimą. Žinojome, kad tai aukšto lygio komanda, o žaidėjai žaidžia nebloguose Europos klubuose. Tik manau, kad teisėjas dosniai dalydamas įspėjimus šiek tiek sugadino rungtynes. Kita vertus, mums dar niekada nėra tekę žaisti tokiomis oro sąlygomis.”
Svečiams sunkiau
Vienas aktyviausių Lietuvos rinktinės žaidėjų Saulius Mikoliūnas pažymėjo, kad rungtynės paliko gerą įspūdį.
„Visi žaidėjai kovojo. Gal ir ne viskas pavyko, bet tokiomis sąlygomis tobulo žaidimo ir nesitikėjome. Gal mums šiek tiek lengviau nei svečiams, juk vaikystėje visi žaidėme ant sniego, tačiau ypatingo pranašumo tai nesuteikė”, – sakė vienas rinktinės lyderių.
Paklaustas apie rungtynių pabaigoje patirtą traumą, jis paminėjo, kad jau kurį laiką jautė skausmus kairiajame šone, o prieš atvykdamas į rinktinės stovyklą atliko tyrimus. Paaiškėjo, kad trūkęs raumuo. „Tačiau klubas nedraudė žaisti, o ir pats jaučiausi gana gerai. Tik rungtynių pabaigoje susidūręs su varžovu pasitempiau raumenį, tad prašiau mane pakeisti. Tačiau nieko rimto”, – patikino S.Mikoliūnas.
Prognozuoti per anksti
Buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas Raimondas Žutautas konstatavo, kad kol kas sunku ką nors pasakyti apie komandos žaidimą ir perspektyvas. „Aikštė slidi ir sunki, tad logiška, kad persvarą turėjo sunkesni ir fiziškai stipresni lietuviai. Be abejo, įtakos turėjo ir tai, kad svečiai beveik valandą žaidė dešimtiese. Lietuviai atrodė geriau, tačiau pasigedau smūgių į vartus iš toli. Esant tokioms žaidimo sąlygoms reikia drąsiai smūgiuoti. O mūsiškiai užsižaisdavo, atrodė, kad nori įvesti kamuolį į vartus. Esant tokioms situacijoms daugiau naudos gali duoti paprasti, tačiau efektyvūs sprendimai, – sakė kadaise galingu smūgiu pasižymėjęs buvęs žaidėjas. – Tačiau susirinko smagus kolektyvas, jame dera ir technika, ir fizinė jėga. Jei dar prisidėtų abu broliai Česnauskiai, manau, būtume grėsmingi varžovai. O apie komandos galimybes ir perspektyvas bus galima spręsti, kai žaisime ant žolės su rimtesniais priešininkais. Jau greitai mūsų laukia rimti išbandymai – rungtynės su Rusijos ir Čekijos rinktinėmis,” – teigė R.Žutautas.
STATISTIKA:
LIETUVA – AZERBAIDŽANAS 1:0 (1:0). Įvartis: Arūnas Klimavičius (38 min.). 33 min. Eluras Allahverdijevas pašalintas iš aikštės.
Komandų sudėtys. Lietuva: Ž.Karčemarskas; T.Papečkys, A.Skerla, I.Dedura, A.Klimavičius, S.Mikoliūnas (83 min. A.Jokšas), D.Šemberas, A.Kšanavičius (46 min. M.Savėnas (80 min. A.Kučys)), M.Stankevičius, E.Jankauskas (46 min. A.Velička), T.Danilevičius (88 min. T.Radzinevičius).
Azerbaidžanas: F.Valijevas, R.Malikovas, E.Allahverdijevas, E.Gulijevas (16 min. E.Bakshijevas), M.Gurbanovas, Z.Ramazanovas (57 min. I.Gurbanovas), U.Nduka, R.Sadikhovas, B.Subasičas, Z.Taghizada, A.Chertaganovas.