Dar vienas tyrimas parodė, kad biurokratizmas ir korupcija užkerta kelią viešiesiems pirkimams.
Naujosios viešosios vadybos instituto kovo mėnesio apklausos duomenimis, viešuosiuose pirkimuose nedalyvauja beveik 87 proc. apklaustų verslo įmonių. 68,7 proc. atsakė nedalyvaujančios, nes nematančios prasmės arba neatitinkąs veiklos profilis. Beveik penktadalis įmonių (19 proc.) mano, kad viešieji pirkimai yra per daug korumpuoti, ir laimėti nesitiki, o 12,3 proc. įsitikinusios, kad sąnaudos rengiantis konkursui neatsipirks jį laimėjus.
Pasak instituto vadovo Chorsto Klauso (Chorst Klaus), viešieji pirkimai visuomenėje asocijuojasi su korupcija, iš anksto žinomais laimėtojais, protekcijomis.
„Dažnai nelaimėję konkursų verslininkai skundžiasi teismams, taip gaištamas laikas, o valstybė, verslininkai ir visuomenė praranda pinigus”, – sakė jis.
Viešųjų pirkimų konkursuose nuolat arba per pastaruosius metus pareiškė dalyvaujantys 13,3 proc. apklaustų verslininkų. Du trečdaliai siūlė imtis reformų ir tobulinti sistemą, o 33,3 proc. reformomis netiki arba yra patenkinti. Beveik 20 proc. konkursuose dalyvaujančių verslininkų skundžiasi korupcija, apie 7 proc. nepatenkinti konkursų rengėjų neišmanymu ir kompetencijos stoka, o net 40,5 proc. verslininkų piktina per daug išpūsti biurokratiniai reikalavimai ir neefektyvumas.
Naujosios viešosios vadybos instituto eksperto Gyčio Janišiaus teigimu, norėdama tobulinti viešųjų pirkimų sistemą valstybė pirmiausia turi mažinti biurokratizmą bei korupciją ir taip didinti viešųjų pirkimų patrauklumą. Būtent biurokratizmas – dideli ir nepagrįsti reikalavimai, popierizmas, skaidrumo trūkumas, sudėtingumas ir neaiškumas – ir yra pagrindinė kliūtis efektyvumui bei pagrindas atsirasti korupcijai.
Naujosios viešosios vadybos instituto darbuotojai kovo mėnesį apklausė 310 įvairia veikla užsiimančių Lietuvos verslo organizacijų vadovų arba atsakingų už viešuosius pirkimus įmonių tarnautojų.