Nepriklausomybės laikotarpiu iš Lietuvos išvyko daugiau nei dešimtadalis piliečių

Per aštuoniolika nepriklausomybės metų Lietuvos emigravo apie 400 tūkst. piliečių – daugiau nei 10 proc. iš dabartinių maždaug 3,3 mln. gyventojų.
Tuo metu atvykstančių užsieniečių skaičius nuosekliai didėja. Maža to, jei anksčiau pirminis užsieniečių atvykimo motyvas buvo meilė, tai pastaruosius ketverius metus ją pakeitė ekonominiai motyvai.

Kaip penktadienį vykusioje konferencijoje Seime pasakojo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) metais buvo išduota 6,4 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, 2006-aisiais metais skaičius išaugo iki 8,8 tūkst., o pernai – iki 12,4 tūkst. užsieniečių.

2004-aisiais didžiuma užsieniečių (46 proc.) į Lietuvą vyko vedami meilės ir vedybų, dirbti atvyko 34 proc. Tačiau jau praėjusiais metais į pirmąją vietą išsiveržė ekonominiai motyvai – apie 52 proc. prašiusiųjų leidimo apsistoti Lietuvoje atvyko dirbti ir 35 proc. leidimų buvo išduota šeimų susijungimo pagrindu.

Pernai per pirmuosius du mėnesius užsieniečiams buvo išduota 1,6 tūkst. leidimų gyventi, šiemet per tą patį laikotarpį – 2,5 tūkst.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) Eksporto ir investicijų skatinimo departamento direktoriaus Petro Šimeliūno duomenimis, ekonominiai imigrantai į Lietuvą daugiausia atvyksta iš Baltarusijos, Ukrainos, šiek tiek iš Moldovos.

Dauguma iš 400 tūkst. Lietuvą per nepriklausomybės laikotarpį palikusių piliečių, pasak D.Paukštės, taip pat gali būti vadinami ekonominiais migrantais.

„Kol kas tendencijos imigracijos srityje neigiamos, o didėjantis ekonominių imigrantų srautas į Lietuvą priklauso tik nuo darbdavių vykdomos apmokėjimo už darbą ir darbo jėgos įvežimo politikos. Pagrindinė mūsų bėda ta, kad emigraciją mažinančios priemonės vykdomos sau, o imigraciją reguliuojančios – sau. Kol šios dvi vienos monetos pusės – emigracija ir imigracija – nebus priklausomos viena nuo kitos, teigiamų rezultatų laukti nėra ko“, – kalbėjo Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas.

Valdininkas citavo viename dienraštyje išspausdintą žurnalisto pokalbį su autotransporto įmonės vadovu, kuris yra įdarbinęs keletą baltarusių. Įmonės vadovas baltarusius įvardijo kaip neturinčius didelių pretenzijų ir nenorinčius pernelyg didelės algos, tuo metu lietuviai esą kelia daug reikalavimų.

„Vadovaujantis tokia geležine logika darytina išvada: darbdavys tiesiog suinteresuotas, kad bet kurią darbo vietą Lietuvoje užimtų imigrantas iš trečiosios šalies. Gali mažiau mokėti už darbą, gaunamas didesnis pelnas. Tai akivaizdžiai skatina emigraciją“, – sako D.Paukštė.

Jo teigimu, Lietuva turėtų įvesti užsieniečių integracijos mokestį ir taikyti jį tol, kol migracijos saldo bus neigiamas – tai yra kol išvykstančiųjų skaičius didesnis nei grįžtančiųjų. D.Paukštė pateikė Izraelio ir Singapūro pavyzdžius – šiose šalyse, jeigu darbdavys nusprendžia atsivežti darbo jėgos iš kitos šalies, jis sumoka valstybei užstatą. Jeigu užsienietis nutaria pasilikti, sukuria ten šeimą, tuomet užstatas atitenka valstybei. Kitaip tariant, toks darbdavys nebus suinteresuotas, kad jo darbuotojas liktų šalyje.

Pasak D.Paukštės, atsivežęs užsienietį darbdavys išsprendžia savo problemą, bet sukelią jų visuomenei ir valstybei, nes užsienietis turi būti integruojamas į visuomenę. „Kodėl visuomenė turėtų dengti išlaidas savo sąskaita, o ne darbdavys?“, – retoriškai klausė pareigūnas.

„Patirtis rodo, kad kol bus galimybė atsivežti pigesnę darbo jėgą, tol iš Lietuvos žmonės bėgs. Kai užsienietiška darbo jėga pasidarys brangesnė nei lietuviška, pastarieji pradės grįžti į tėvynę. Beje, šiandien jau ir patys darbdaviai pripažįsta: mes išvijome iš Lietuvos žmones“, – sakė Migracijos departamento pareigūnas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.