„Via Baltica“ nutrūko Lenkijoje

Į juoduosius ekologų sąrašus patekusi tarptautinė magistralė gali baigtis ties Lietuvos pasieniu.

Turėjusi sujungti šešias valstybes tarptautinė transporto arterija „Via Baltica“ veikiausiai liks tik graži vizija. Pernai Briuselio sprendimu Lenkijoje sustabdyti kelio tiesimo darbai įstrigs mažiausiai dešimtmečiui ir atsieis papildomus šimtus milijonų eurų.

Magistralę pripažinus vienu kenksmingiausių aplinkai projektų visoje ES, lenkai prakalbo apie būtinybę pasukti ją kita kryptimi. Nors Lenkijos valdžia kol kas tyli, Lietuvos vežėjai baiminasi nebesulauksią geresnio kelio į Vakarų Europą.

Kenksmingi projektai

Finansines Europos institucijas prižiūrinti tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Bankwatch“ kartu su gamtosaugininkais šį mėnesį paskelbė 50-ies aplinkai kenksmingų projektų sąrašą, kurie yra arba ateityje turi būti finansuojami iš ES lėšų. 16 jų planuojama įgyvendinti Lenkijoje.

Daugiausia nerimo aplinkosaugininkams kelia Lenkijos valdžios ketinimai už ES pinigus šalyje statyti 9 atliekų deginimo gamyklas. Antroje juodojo ekologų sąrašo vietoje atsidūrė „Via Baltica“, planuojama tiesti per Rospudos slėnį, kuris yra saugomas pagal programą „Natura 2000“.

„Bankwatch“ atstovai pripažįsta, kad tarptautinė magistralė reikalinga, tačiau siūlo ieškoti „Via Balticai“ alternatyvių trasų, kurias įvardyti turėtų ekspertai, o ne politikai.

Gyventojų argumentai atmesti

Nuo 1997-ųjų vykdomas magistralės projektas įstrigo pernai vasarą. Liepos pabaigoje Augustavo gyventojai, tikėjęsi, kad „Via Baltica“ išgelbės juos nuo intensyvaus vilkikų eismo, surengė kelio blokadą ir reikalavo tęsti statybas. Tačiau rugpjūčio 1 d. Rospudos slėnyje turėję prasidėti darbai taip ir nepajudėjo.

Augustavo gyventojų argumentai, kad dėl didžiulio sunkvežimių srauto, kiekvieną dieną plūstančio per miestą, sudarkytos pagrindinės gatvės, o po ratais maždaug kas dvi savaites žūva žmogus, liko neišgirsti.

Europos Komisijai (EK) apskundus Lenkiją Teisingumo Teismui ir pagrasinus milžiniškomis baudomis, jei statybos bus vykdomos unikaliame gamtos kampelyje, projekto vykdymas buvo laikinai sustabdytas.

Pernai Lenkija prašė teismo paspartinti bylos nagrinėjimą, tačiau prašymas buvo atmestas. Pasak specialistų, byla gali būti pradėta nagrinėti tik po poros metų, tuo metu Lenkijos kurortinis miestas Augustavas toliau dūsta nuo automobilių srauto.

Siūlo alternatyvią trasą

Tiesa, visiškai laidoti „Via Balticos“ Lenkijoje neskubama. Prieš mėnesį Elko mieste Varmijos Mozūrų vaivadijos vadovai pasirašė laišką šalies premjerui, transporto ir aplinkos ministrams, Seimui, Senatui ir pasiūlė keisti „Via Balticos“ Lenkijoje trasą.

Siūloma atsisakyti Augustavo aplinkkelio statybos per Rospudos slėnį ir magistralę tiesti per rytines Varmijos Mozūrų teritorijas. Esą gal tada pagaliau būtų pradėtas tiesti Baltijos šalims ir Suomijai taip reikalingas greitkelis Lenkijoje.

Anot Varmijos Mozūrų vaivados Jaceko Proto, nauja trasa išgelbėtų Rospudos slėnį nuo buldozerių ir išspręstų dalį Varmijos Mozūrų bei Palenkės vaivadijų transporto problemų. Šio regiono keliai pašaipiai vadinami mirties keliais, tačiau vietos valdžiai trūksta lėšų jiems taisyti.

Varmijos Mozūrų vaivadija siūlo, kad „Via Baltica“ eitų per Elką, Kalinovą, Cimochus, Suvalkus ir Trakiškes, esančias lietuvių miestelio Punsko pašonėje. Patys punskiečiai šiam projektui neprieštarauja. Tačiau Lenkijos valdžia kol kas vengia priimti bet kokius sprendimus.

Padėtis be išeities

Lenkijos transporto ministerijos atstovė ryšiams su visuomene Justyna Rutkowska patikino, kad „Via Balticos“ klausimas ministerijai pastaruoju metu bene opiausias, tačiau kol kas jokių sprendimų nėra.

„Kad ir ką nutartume, bus blogai. Arba užsitrauksime EK ir žaliųjų nemalonę, arba palaidosime seną projektą ir paklosime šimtus milijonų naujam, tačiau Augustavo gyventojai dar dešimtmetį kentės“, – dienraščiui sakė J.Rutkowska.

Preliminariais skaičiavimais, vien parengti naują projektą ir specialistų konsultacijos lenkams kainuotų apie 11 mln. zlotų (10,5 mln. litų). Dar reikėtų įskaičiuoti geologinius tyrimus ir parengiamuosius darbus. Be to, magistralė pailgėtų apie 30–50 km, atsižvelgiant į tai, kokia bus tiksli trasa.

Nutiesti kilometrą greitkelio kainuoja apie 10–12 mln. eurų (35–44 mln. litų), vadinasi, Lenkijos išlaidos naujam projektui išaugtų iki milijardo. Tad nieko keista, kad valdžia tyli.

Vežėjai remia valdžią

Skeptiškai tokius žaliųjų ir „Bankwatch“ siūlymus vertina ir Lietuvos vežėjai. Jei Lenkijos valdžia nusileistų ir pasirinktų alternatyvią trasą, vežėjams gerokai pailgėtų kelias ir padidėtų degalų sąnaudos.

„Mums šis klausimas labai svarbus. Žinoma, magistralės norime kuo greičiau, bet svarbus ir maršrutas. Trumpiausias ir tiesiausias kelias iš Lietuvos į Vakarų Europą eina būtent per Augustavą“, – sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Jonas Grybauskas.

Lietuvos vežėjai šio tarptautinio transporto koridoriaus laukia nuo 2007 m., kai mūsų šalyje projektas buvo baigtas. Tačiau nuo to laiko lenkai į priekį nė kiek nepajudėjo – Lenkijoje tarptautinė magistralė dar tebėra brėžiniuose.

Sėkme abejojama

Lenkijos valdžią iš esmės remia ir Lietuvos susisiekimo ministerija. Tačiau pastarosios atstovai pradeda abejoti projekto sėkme.

„Turėsime bėdų dėl tos „Via Balticos“. Nuo to laiko, kai pakilo sienų užkardai, eismas tik intensyvėja, o darbai stovi. Jei lenkams reikės viską daryti iš naujo: rengti projektus, derinti, išpirkti žemes, tiesti kelią – bus tragedija“, – sakė Susisiekimo ministerijos Kelių infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaclovas Narbutas.

Ministerija anksčiau oficialiai rėmė Lenkijos siūlymus „Via Balticą“ tiesti šalia Augustavo ir padėjo kaimynams, bet Briuselis buvo neperkalbamas.

Pernai, vos tik Lenkijoje kilo konfliktas su gamtosaugininkais, Lietuva pasiūlė išeitį – per visą Rospudos slėnį tiesti estakadą. Tačiau žaliųjų raginama EK su tuo taip pat nesutiko.

„Dabar ir mes nebegalime oficialiai lenkų palaikyti, nes tos teritorijos iš tikrųjų saugomos. Kita vertus, supraskime ir žmones. Ar norėtumėte, kad pro jūsų namus, kur žaidžia vaikai, dieną naktį važiuotų šimtai sunkvežimių. Augustavo gyventojai tai kenčia jau daugelį metų“, – argumentus dėstė ministerijos specialistas.

Lietuvoje – plėtros darbai

Tiesa, ir ES institucijose, regis, kairė nežino, ką daro dešinė. Mat iš pradžių EK pritarė „Via Balticos“ projektui ir net skyrė finansavimą bei už koordinavimą atsakingą žmogų.

Tačiau vėliau Lenkijos žalieji pateikė dokumentus, įrodančius, kad vieną teritoriją, per kurią planuojama tiesti magistralę – Rospudos slėnį ir Augustavo miesto apylinkes – pati EK yra įtraukusi į gamtosaugos programą „Natura 2000“.

Kol lenkai dėl „Via Balticos“ ginčijasi tarpusavyje ir su Briuseliu, Lietuvoje tarptautinė magistralė tampa vis populiaresnė. Netrukus planuojama ją modernizuoti.

Po kelerių metų Kauną ir Marijampolę jungs jau keturių juostų „Via Balticos“ greitkelis. Sausio pabaigoje keturios savivaldybės, per kurių teritoriją driekiasi šis kelias, patvirtino rekonstrukcijos planus.

Tikimasi, kad pagerės eismo sąlygos, sutrumpės kelionės laikas, o leistinas maksimalus greitis turėtų padidėti iki 130 km/val.

Kelias bus pritaikytas tranzitiniam eismui, jame neliks vieno lygio sankryžų su šalutiniais keliais.

Magistralės rekonstrukcija bus pradėta tuomet, kai iš žemės savininkų bus išpirkti reikiami sklypai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.