Seimą netrukus pasieks naujojo Pilietybės įstatymo projektas. Nors tikinama radus būdą spręsti dvigubos pilietybės problemą, jau dabar akivaizdu, kad jis priimtinas ne visiems.
Praėjus metams ir keturiems mėnesiams, kai Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad Pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai, parengtas visiškai naujas pilietybės reikalus reglamentuojantis teisės aktas. Jis „apžiojo” ir nuostatas, kurias reglamentavo Pilietybės įstatymo įsigaliojimo įstatymas.
Penkis mėnesius projektą šlifavusi Seimo valdybos sudaryta darbo grupė šeštadienį sudėliojo paskutinius taškus, tad netrukus jį tikimasi teikti parlamentarams. Tačiau jau dabar aišku, kad projekto laukia audringas svarstymas. Mat bendros nuomonės dėl kai kurių nuostatų, ypač – dvigubos pilietybės, nepriėjo ir darbo grupės nariai.
Šeši atvejai
„Manau, kad parengtas geras kompromisinis variantas: maksimaliai nustatytos grupės asmenų, kuriems paliekama teisė turėti dvigubą pilietybę, tačiau kartu atsižvelgta į KT nutarimą”, – projektą apibūdino darbo grupės vadovas Arminas Lydeka.
KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės asmenims Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę. Konstitucijos sergėtojų išaiškinimas labai papiktino užsienyje gyvenančius tautiečius, ypač JAV lietuvius.
Anot A.Lydekos, projekte numatyti šeši atvejai, kai asmenims leidžiama turėti dvigubą pilietybę – kur kas mažiau nei iki šiol. Kaip ir anksčiau, dvigubos pilietybės išimtis liktų asmenims, kuriems pilietybę savo dekretu suteikia prezidentas. Kita grupė – politiniai kaliniai ir tremtiniai, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Pretenduoti į dvigubą pilietybę galės ir per visą Lietuvos okupaciją (1940-1990 metais) iš Lietuvos pabėgę ar pasitraukę asmenys. Atskira grupė – lietuvių kilmės asmenys, tradiciškai gausiai gyvenantys už Lietuvos ribų (Punske, Gervėčiuose ir kt.).
Kaip didelę naujovę A.Lydeka išskyrė tai, kad galimybę turėti dvigubą pilietybę įstatymas suteiktų visiems vaikams, gimusiems Lietuvos piliečio ar piliečių šeimoje, nepriklausomai nuo to, ar jie įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne. Pavyzdžiui, kūdikiai, gimę Airijoje ar JAV, kartu su šių šalių pilietybe gaus ir Lietuvos pilietybę. Gimusieji Ispanijoje, kur pilietybė suteikiama ne pagal teritorinį principą, bus Lietuvos piliečiai.
Šeštoji grupė asmenų, kuriems būtų suteikta teisė turėti dvigubą pilietybę, – išvykusieji iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes. Gavę tų šalių pilietybę, jie neprarastų teisės būti ir Lietuvos piliečiais. Anksčiau tokia nuostata buvo taikoma bet kur išvykusiems Lietuvos piliečiams. „Atsižvelgę į KT nutarimą šią teisę apribojome ir palikome tik išvykusiems į ES valstybes asmenims”, – aiškino A.Lydeka.
Įžvelgė diskriminaciją
Darbo grupės vadovas pripažino, kad būtent dėl šios nuostatos gali kilti daugiausia ginčų, nes, pavyzdžiui, asmenys, išvykstantys į JAV, Kanadą, Lotynų Amerikos ir kitas ne ES šalis, išsaugoti dvigubą pilietybę teisės neturės.
A.Lydeka teigė, kad darbo grupė daug diskutavo, ar nereikėtų suteikti teisę turėti dvigubą pilietybę ir NATO šalių pilietybę įgijusiems asmenims. Būtent taip pasielgti ragino Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Grupės nariams ji šeštadienį iš JAV atsiuntė elektroninį laišką, kuriame dar kartą išdėstė savo argumentus. „NATO garantuoja Lietuvai nepriklausomybės tęstinumą. Šiandien Lietuva prašo iš JAV bevizių kelionių, tad nejaugi Lietuva nubaus savo piliečius, jei šie taps JAV piliečiais? Kodėl reikia diskriminuoti NATO, kuriam priklausome?” – laiške klausia R.Narušienė.
Vis dėlto dauguma grupės narių, anot A.Lydekos, nematė galimybės susieti gynybiniu principu sudarytos organizacijos ir pilietybės klausimo.
Teiks pataisą
Pasak Seimo ir PLB komisijos pirmininkės Laimos Mogenienės, taip pat aktyviai dalyvavusios darbo grupės veikloje, kolegų argumentai neįtikino. Ji mano, kad tiek ES, tiek NATO turi būti traktuojamos kaip lygiavertės organizacijos, tai pabrėžiama ir svarbiuose valstybės dokumentuose. „Rinktis tik ES buvo pirmininko siūlymas. Tačiau, mano nuomone, reikėtų atsižvelgti į realybę. Pagaliau Lietuvai turi būti svarbus kiekvienas lietuvis”, – sakė parlamentarė. Todėl S.Mogenienė pasirengusi teikti jau naujojo įstatymo pataisą, pagal kurią būtų pripažįstama ne tik ES, bet ir NATO valstybių pilietybė. „Tokį svarbų klausimą turi spręsti Seimas, o ne darbo grupė”, – pabrėžė Seimo narė.
Protestuodamas, kad nesilaikoma sutartų principų, jog ir šių dienų išeiviai, įgyjantys kitos šalies, kuri yra ES ar NATO narė, pilietybę, galės išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, vasarį iš grupės pasitraukė Seimo vicepirmininkas Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius. Parlamentaras įregistravo savo siūlymą, kuris jau pradėtas svarstyti Seime.
A.Lydekos teigimu, nuostata nesuteikti dvigubos pilietybės ir NATO valstybių pilietybę įgijusiems asmenims daugiausia liečia naujuosius išvykėlius į JAV, kurių tikrai nėra gausu. „Lietuvių bendruomenės Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje nepalyginti gausesnės, todėl pirmiausia būtina spręsti jų problemas”, – įsitikinęs parlamentaras.