Statybos pajūryje griežto įvertinimo nesulaukė

Nustatyta, kad komercinių ir gyvenamųjų namų kompleksas „Elija” Šventojoje statomas pažeidžiant daugybę teisės aktų. Dėl visuomenės pasipiktinimą sukėlusių statybų Palangoje tikrintojai didelių priekaištų neturi.

Klaipėdos apskrities viršininko sudaryta komisija, patikrinusi kelis detaliuosius planus Palangoje ir Šventojoje, daugiausia pažeidimų nustatė būtent dėl „Elijos” projekto. Šiam detaliajam planui dar 2004 metais pritarė Palangos miesto nuolatinė statybų komisija, o tuo metu Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje dirbęs Kęstutis Vaitekūnas ir tuometė viršininkė Virginija Lukošiene plano pažeidimų neįžvelgė.

Dabartinis apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius komisiją galimiems nusižengimams nustatyti ir ištirti, ar Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas, sudarė šių metų sausio 17-ąją. Mat po apsilankymo Seimo Aplinkos apsaugos komitete jis sulaukė daug priekaištų.

Reikalavo rasti kaltuosius

Pasikvietę V.Rinkevičių, Palangos merą Remigijų Kirstuką, Aplinkos ministerijos bei kitų žinybų atstovus politikai tąkart norėjo iš pirmų lūpų išgirsti, kaip šie vertina susidariusią padėtį.

Posėdyje buvo sutarta, kad turi būti nustatyti ne tik statybų pajūryje pažeidimai, bet ir įvardyti konkretūs jų kaltininkai.

Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas tada stebėjosi, kaip galėjo atsitikti, kad Šventojoje vietoj keturaukščių namų iškilo devynaukščiai. Būtent dėl šio plano, neatitinkančio nei Palangos generalinio, nei Šventosios detaliojo planų, rengiama medžiaga prokuratūrai.

Palangos meras R.Kirstukas įsitikinęs, kad tokia situacija susidarė dėl pasenusio, 1991 metais patvirtinto generalinio kurorto plano, kuris jau neatitinka dabarties poreikių.

Švelnios išvados

Nors ir nustačiusi daugybę pažeidimų, Klaipėdos apskrities viršininko sudaryta komisija savo išvadose pabrėžė, kad nė vienas iš tikrintų detaliųjų planų nepatenka į Pajūrio juostos ribas, todėl jiems galioja ne tokie griežti reikalavimai.

Be to, pagal Palangos generalinį planą pastatų aukštingumas nėra reglamentuotas jokiais konkrečiais maksimaliai leistinais kokybiniais rodikliais. Plano tekstinėje dalyje tik nustatyta, kad pastatų aukštingumas kurortiniame komplekse turi priklausyti ne tik nuo funkcinės paskirties, sezoniškumo, bet pirmiausia nuo jų santykio su jūra ir supančiais pastatais. Esą komercinės paskirties statiniams maksimalus leistinas aukštis nenurodytas.

Tačiau pagrįsti tokių komisijos išvadų jos pirmininkas, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretorius Vaidotas Linkus nenorėjo. „Visus atsakymus į žurnalistams kilusius ar kilsiančius klausimus pateiksime per spaudos konferenciją. Anksčiau nieko komentuoti negaliu”, – pareiškė jis LŽ.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas B.Bradauskas apskritai nežinojo apie pateiktas patikrinimo išvadas. „Dar neskaičiau, nes penktadienį tų dokumentų nebuvau gavęs, todėl nieko negaliu komentuoti”, – aiškino politikas.

Kliūva tik pavyduoliams?

Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas patenkintas bendradarbiavimu su investuotojais. Jis tikino, kad seniau toje vietoje tebuvo pievos ir daržai, o įgyvendinus projektą atsiras patraukli teritorija poilsiautojams ir vietos gyventojams. „Statytojai yra įsipareigoję savo lėšomis įrengti parką miestui, sutvarkyti apšvietimą, – kalbėjo seniūnas. – Manau, kad šie statiniai užkliūva tik pavyduoliams. Mūsų miestelyje apsilankę užsieniečiai stebisi ne tik patraukliais pastatais, bet ir tuo, kaip mums pavyko susitarti su verslininkais.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.