Lietuvoje – fondų bankrotų aidas

Kasdien pasirodančios naujienos apie akcijų kainų kritimo rekordus pasaulyje ir ties bankroto riba atsidūrusius rizikingus fondus mūsų tautiečių negąsdina.

Grasina galingiesiems

Bankroto šmėkla neaplenkia net didžiausių rinkos žaidėjų. Šią savaitę vėl buvo linksniuojamas vienos didžiausių pasaulyje finansinių paslaugų kompanijų „Carlyle Group“ vardas, kurios valdomas „Carlyle Capital Corp.“ fondas atsidūrė ties žlugimo riba.

Fondas paskelbė negalintis grąžinti skolų ir greičiausiai bus uždarytas. Tokiu atveju investuotojai netektų maždaug 600 mln. JAV dolerių.

Buvo pranešta, kad fondas negali grąžinti daugiau nei 16 mlrd. JAV dolerių skolų. Kasdien ši suma auga, nes vis daugiau kreditorių pareiškia norą atsiimti paskolintas lėšas, kurias fondas investavo į paskolų sektorių.

„Carlyle“ steigėjas Davidas Rubensteinas vakar pareiškė ieškosiąs galimybių kompensuoti investuotojų, tarp kurių daugiausia – komerciniai bankai, nuostolius.

Nuostoliai didės

Tai jau ne pirmas žlungantis su paskolomis susietas rizikingas fondas. Apie tokius įvykius pranešama nuo pat praėjusių metų rugpjūčio, kai JAV prasidėjo antrinės paskolų rinkos krizė. Pranešama, kad vien per šį mėnesį veiklą nutraukė mažiausiai 12 fondų. Bankai yra pranešę apie beveik 200 mlrd. JAV dolerių, kuriuos nurašė į nuostolius dėl kreditų rinkos krizės.

Reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ paskelbė, kad nuostoliai dėl paskolų rinkos krizės gali pasiekti 285 mlrd. JAV dolerių. Agentūra mano, kad pasaulio finansų institucijos jau paskelbė apie didžiąją dalį nuostolių.

Laukia prastos žinios

„SEB Investicijų valdymo“ Investicijų valdymo departamento vadovas Marijus Kalesinskas įsitikinęs, kad kol kas paskelbta tik nedidelė krizės padarytų nuostolių dalis.

„Problemos, kurios privertė dalį rizikingų fondų bankrutuoti, jau pasireiškė dideliu mastu. Tačiau dar daugiau blogų naujienų mūsų laukia ateityje. Vyriausybės ir centriniai bankai, ypač JAV, deda daug pastangų siekdamos stabilizuoti padėtį rinkose, tačiau tai neturės lemtingos įtakos. Manau, kad per šiuos metus nuostoliai padidės du tris kartus, palyginti su tuo, kiek jau paskelbta“, – kalbėjo M.Kalesinskas.

Jis prognozuoja, kad neramios nuotaikos rinkoje išliks visus šiuos metus, o gal ir ilgiau. „Šiemet išvysime dar ne vieną didelį kritimą, tačiau tikimės ir pakilimų. Vis dėlto bendras metų rezultatas neturėtų daug skirtis nuo to lygio, kokiame rinkos yra šiuo metu“, – kalbėjo jis.

Investuotojai nepanikuoja

Mūsų šalyje nėra statistikos, kiek tautiečių galėtų būti investavę į itin rizikingus fondus, kurie Lietuvoje neplatinami ir dabar patiria didelių sunkumų.

„Lietuvos finansų rinkai tokie fondai vargu ar turės tiesioginės įtakos. Tačiau jiems susiduriant su sunkumais bendra nuotaika rinkose blogėja ir vertybinių popierių kursas ima smukti“, – dėstė Igoris Ryklys, „Hansabanko“ Investicinių produktų pardavimo valdymo departamento direktorius.

Pasak jo, didesnis investuotojų sujudimas Lietuvoje buvo jaučiamas sausį, kai viso pasaulio rinkos drastiškai riedėjo žemyn. Dabar esąs laukimo periodas, investuotojai laukia naujienų, kai kurie ryžtasi įsigyti nuvertėjusių investicinių fondų vienetų ar kitų vertybinių popierių.

V.Kalesinskas tikino, kad iš daugiau nei 200 Lietuvoje platinamų investicinių fondų kol kas nė vienas nėra susidūręs su rimtais sunkumais ar patyręs masinio investuotojų traukimosi.

„Mes dar nesulaukėme tokio momento, fondų istorija dar labai menka ir siekia 2000–2002 m.

Rimtesni sukrėtimai dar laukia ateityje. Iki šiol negaliu įvardyti nė vieno fondo, kuris būtų rimtai nukentėjęs dėl svyravimų ir dėl to besitraukiančių klientų. Didžiausi svyravimai paprastai būdingi siauros specializacijos fonduose, tarkime, vieno ekonomikos sektoriaus ar regiono“, – aiškino pašnekovas. Jo vertinimu, beveik 5 proc. investuotojų, kurie renkasi SEB fondus, kilus krizei iš jų pasitraukia.

Vis dėlto dažniau pinigai tiesiog perkeliami į mažiau rizikingas investavimo priemones ar kryptis. „Pastaraisiais metais pastebime klientų elgesio pokyčių. Anksčiau į svyravimus rinkose sulaukdavome gerokai aštresnės klientų reakcijos, nei ji yra dabar“, – dėstė investavimo specialistas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.