Šiandien, paskutinę savaitę prieš Velykas, švenčiamas Verbų sekmadienis. Tai –atbundančios gyvybės, prasidedančio pavasario šventė, nuo seno pažymima visame krikščioniškame pasaulyje. Šią dieną būtina šventinti verbas.
Lietuvių papročiai byloja, kad Verbų sekmadienį būtina eiti į bažnyčią ir šventinti verbą, kuri, kaip tikima, saugo nuo nelaimių, perkūno, skatina augalų, gyvūnų ir žmonių vaisingumą. Anksti rytą, atsinešus žolynėlį, būdavo skubama pas miegančiuosius ir kuo skubiau išplakama, sakant: „ne aš plaku, verba plaka”. Tikėta, kad šis ritualas tausos sveikatą.
Bažnyčioje šią dieną minimas Jėzaus Kristaus įžengimas į Jeruzalę. Lietuvoje buvo paprotys tą dieną, einant procesijai aplink bažnyčią, po kunigo kojomis kloti žilvičio šakeles. Biblijoje sakoma, kad palmių šakelės klotos Kristui žengiant į Jeruzalę. Daugelis kitų tautų šią dieną vadina Palmių sekmadieniu.