Romantiškas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dvarelis, apie kurį Lietuva išgirdo prieš ketvirtį amžiaus jame ėmus kurti meninį filmą „Anglų valsas”, gali sugriūti.
Panevėžio rajono pakraštyje esantis Puziniškis, kuriame gimė ir augo rašytoja, režisierė, politikė, medikė, knygnešė, pedagogė, filantropė bajorė G.Petkevičaitė-Bitė, daugiausia dėmesio sulaukia gegužę. Spaudos dienos proga atsiimti Panevėžio rajono įsteigtos G.Petkevičaitės-Bitės premijos tada atvyksta jos laureatai.
Vaizdas, kurį pamato šių dienų kultūros veikėjai, teigiamų emocijų nekelia. Raudonų plytų pastato vidaus sienos sutrūkinėjusios, o lubos bet kurią akimirką gali užgriūti lankytojus. Nors muziejumi tapęs namas buvo pradėtas remontuoti, darbai iki šiol nebaigti.
Vizijos ir tikrovė
G.Petkevičaitės-Bitės dvarą administruoja Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Būtent jos iniciatyva prieš keletą metų bendrovė „Lietuvos paminklai” parengė dvaro rekonstrukcijos projektą. Pagal jį dvaras turėtų tapti moderniu muziejumi. Tačiau kol kas šiuolaikinės ekspozicijos tėra vizija.
Tikrovė visai kitokia. Už 430 tūkst. litų, skirtų iš valstybės investicijų programos, pakeistas buvęs pernelyg sunkus, dvaro sienas niokojęs stogas, vietoj senų išpuvusių langų įstatyti nauji. Kitaip tariant, likviduota avarinė pastato būklė. Į muziejų reikėtų investuoti dar milijoną litų.
Sumanymų, kaip Puziniškį padaryti patrauklų, turi Panevėžio rajono savivaldybės bibliotekos vedėja Rūta Bagdonienė. Ji pabrėžė, kad čia sukaupta nemažai G.Petkevičaitės-Bitės rašytinio palikimo. Tačiau daugiau nei prieš 20 metų parengta ekspozicija nebeatitinka šių dienų reikalavimų. Kol nebus suremontuotas pats dvaras, nėra prasmės tvarkyti ir ekspoziciją.
Imta niokoti
Iš viso G.Petkevičaitės-Bitės tėvo turėto, vėliau jo vaikų paveldėto, galiausiai parduoto Puziniškio dvaro liko vien rūmai – raudonų plytų pastatas. XX amžiaus pradžioje pastatytus rūmus suprojektavo rašytojos brolis Leonas. Dvarą buvo pamėgę Vaižgantas, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona ir kiti to meto šviesuoliai, valstybingumo kūrėjai.
Po nacionalizavimo dvaras atiteko Pasvalio miškų ūkiui. Šiam išsikėlus rūmus imta niokoti. Tada juos nusižiūrėjo tuometė Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykla ir įsirengė čia pokylių salę, pirtį. R.Bagdonienė apgailestavo, kad statybos vyko neįvertinus statinio tvirtumo. Paaiškėjo, kad jam itin pakenkė naujai uždengtas sunkus stogas, dėl kurio pastatas tapo avarinis.
Dar neapsisprendė
Nors vėliau pastatą perėmusi biblioteka jį apsaugojo nuo griūties, pastaruoju metu padėtis vėl tapo kritiška. „G.Petkevičaitė-Bitė – viena iškiliausių Lietuvos šviesuolių, Panevėžio krašte iškilesnių ir nebuvo”, – įsitikinusi R.Bagdonienė. Ji apgailestavo, kad valstybės investicijų programoje neatsirado pinigų tolesniems namo tvarkymo darbams.
LŽ pasidomėjus, ar Panevėžio rajono savivaldybė mėgins ieškoti lėšų dvarui prikelti, Investicijų skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė paaiškino, kad šiemet vietos politikai dar neapsisprendė, kokioms rajono reikmėms valstybės pinigų reikėtų labiausiai. Veikiausiai šviesuolės paveldui gelbėtojų teks palaukti.
Gaila kad niekas nesiima priemonė išgelbėti ši istorini kūrinį.