Aplinkos ministras socialliberalų vadovas Artūras Paulauskas įsitikinęs, kad stiprų kai kurių politikų ir už jų stovinčių verslo grupių puolimą prieš ministeriją paskatino griežta jo nuostata griauti nelegalias statybas.
Pasak jo, neatmestina prielaida, kad puolimu prieš Aplinkos ministeriją siekiama nukreipti dėmesį nuo konservatorių ir jų aplinkos žmonių nelegalių statybų Vilniuje ir Palangoje bei pridengti jiems artimus valdininkus Neringoje.
„Situacija, kuri susidarė Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kada parko direkcija ir savivaldybė nesuranda bendros kalbos, yra visiškai netoleruotina. Taip pat teisiškai nesureguliuoti santykiai tarp institucijų, tvirtinančių detaliuosius planus, dalijančių statybų leidimus, prižiūrinčių statybų tvarką ir įgyvendinančių teismų sprendimus dėl nelegalių statybų”, – sako ministras.
Šia „tvarka”, pasak jo, naudojasi įvairios verslo grupės ir politinės partijos, kurias dosniai remia statybų verslas.
„Mano pozicija yra labai griežta ir principinga – visos teismo nelegaliomis pripažintos statybos Kuršių nerijoje ir visoje Lietuvoje bus likviduotos. Mes panaudosime visas teisines priemonės, kad nelegalios statybos būtų pažabotos, o valdininkai prisiimtų atsakomybę už savo parašus, kuriais išduoda leidimus statyboms”, – teigia aplinkos ministras Artūras Paulauskas.
Į viešojo intereso bei aplinkos apsaugą ministras ragina įsitraukti ir visuomenę, ir kitas partijas.
Kaip jau skelbta, ministro pavedimu, esą gavus daugybę skundų, atliekamas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklos tyrimas.
Šio parko direktorė konservatorė Aurelija Stancikienė tyrimą laiko susidorojimu.
Antradienį piketą surengę neringiškiai piktintasi vis griežtėjančiais apribojimais, pavertusiais neringiškių gyvenamąsias vietas „indėnų rezervatu”, miestu, kuriame gyvenimas yra sustojęs.
Pasak Neringos miesto tarybos narės verslininkės Irmos Baltrušaitienės, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba verslą čia įvardija kaip grėsmę, tuo tarpu visas verslas Neringoje esąs tik maitinimo, apgyvendinimo ir kitos su turizmu susijusios paslaugos.
„Pramogų negalime net planuoti”, – sakė ji, atkreipdama dėmesį, jog atvažiuodamas kiekvienas Neringos svečias tikisi rasti ką nors nauja.
Anot I. Baltrušaitienės, Saugomų teritorijų tarnyba su nacionaliniu parku Neringoje daro netvarką, nesilaiko jokių įstatymų, daro spaudimą ir skaldo bendruomenę.
Didžiulis galvos skausmas vietos žvejams – planuojamas Kuršių marių biosferos poligonas. Pasak juodkrantiškio žvejo Algimanto Raukčio, jis atims iš žvejų didžiulius plotus. Vietoje 30 žvejybos įmonių geriausiu atveju čia liksią 2-3.
Neringiškių rezoliucijoje reikalaujama atleisti Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorę A. Stancikienę, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorę Rūtą Baškytę bei rekonstruoti valstybinės reikšmės kelią Nida-Smiltynė, nepritarti planams Gintaro įlanką skelbti istoriniu draustiniu ir suteikti jai uosto statusą, panaikinti dvivaldystę, t.y. „išimti” gyvenvietes iš nacionalinio parko teritorijos ir netgi poilsines bei nenaudojamas patalpas, priklausančias valstybės institucijoms, perduoti Savivaldybės socialinio būsto fondui.
Į piketą Smiltynėje atvykęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Gediminas Jakavonis Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorę A. Stancikienę palygino su pokariu Lietuvoje siautėjusiais stribais: „Kuo A. Stancikienė skiriasi nuo Dzūkijoje siautėjusių sovietinių stribų? Jie buvo su rusiškom uniformom”.
Dėl to opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
„Seimo nario Gedimino Jakavonio elgesys, kai viešai yra šmeižiami principingi valstybės tarnautojai, ginantys visos lietuvių tautos viešuosius interesus siekiant išsaugoti vieną iš įspūdingiausių Lietuvos kraštovaizdžių, yra nesuderinamas su Seimo nario etikos principais bei jo elgesiui ir viešiems pasisakymams keliamais reikalavimais”, – teigiama kreipimesi.