Artėjant Seimo rinkimams tarpusavyje vis labiau konfliktuojančios dvi parlamento stovyklos nusprendė inventorizuoti viena kitos nuodėmes.
Priešprieša tarp Seimo valdančiųjų ir opozicijos didėja toliau. Vakar plenariniame posėdyje buvo pritarta sudaryti vieną iš dviejų laikinųjų parlamento komisijų, kurioms teks knaisiotis po abiejų konfliktuojančių stovyklų veiklos užkulisius. Kitos komisijos likimas bus sprendžiamas antradienį. Konservatorius Kęstutis Čilinskas parengė ir trečios komisijos steigimo projektą. Ji privalėtų domėtis interesais, susikirtusiais steigiant nacionalinį investuotoją „Leo LT”. Savo išvadas komisijos greičiausiai bus įgaliotos paskelbti prieš pat rinkimus – spalio mėnesį.
Per šią kadenciją Seimas sudarė 13 laikinųjų komisijų.
Domėsis premjero ryšiais
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas” (TT) iniciatyvai išsiaiškinti, kas darė nekonstitucinę įtaką sudarant XIV Vyriausybę bei formuojant Seimo daugumą, taip pat kuriant nacionalinį investuotoją „Leo LT”, pritarė 48 opozicinių frakcijų – Tėvynės sąjungos (TS), Darbo partijos bei Liberalų sąjūdžio nariai. „Mes gerai žinome apie premjero Gedimino Kirkilo susitikimus su „Dujotekanos” vadovu Rimandu Stoniu ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi Raimundu Lopata pas kolegą „darbietį” Joną Pinskų sodyboje. Mums reikia žinoti, kas iš tiesų yra premjeras Lietuvoje”, – sakė projektą pristatęs TT frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
Projekte siūloma sudaryti komisija turėtų atsakyti į keturis konkrečius klausimus. Pavyzdžiui, kas lėmė, kad premjero patarėju buvo paskirtas Albinas Januška ir ar šio asmens veikla nekelia grėsmės valstybės konstitucinei sandarai. Komisija turėtų išsiaiškinti, kas ir dėl kurių priežasčių siekė iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkų atstatydinti Algimantą Matulevičių.
Pritarė socialdemokratas
Tam, kad būtų įsteigta siūloma komisija, daugelį nustebindamas, pritarė socialdemokratas Zigmantas Balčytis. Pasak parlamentaro, tai susiję su juo asmeniškai. Kaip žinoma, pasitraukus iš premjerų Algirdui Brazauskui, Z.Balčytis buvo siūlomas jo įpėdiniu. Seimas šiai kandidatūrai nepritarė. Tik neseniai pasirodė informacija, kad G.Kirkilas per minėtą susitikimą pas J.Pinskų esą agitavo premjeru skirti jį, o ne Z.Balčytį. „Esu įsitikinęs, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės”, – vakar sakė socialdemokratas. Todėl, anot jo, labai svarbu, kad „ant keturioliktosios Vyriausybės nebekristų šešėliai”.
Antrąją komisiją, kuri traktuojama kaip valdančiųjų noras atkeršyti opozicijai, ypač konservatoriams, už tai, kad kaišiojo pagalius į „Leo LT” vežimo ratus, inicijavo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. Ją palaikė 37 koalicijos atstovai (socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, „pilietininkai” ir socialliberalai).
Parūpo personalijos
Valdančiųjų kuriama komisija būtų įpareigota atsakyti, kokie fiziniai ir juridiniai asmenys, priklausomi nuo užsienio valstybių kapitalo, turėjo įtakos TT ir TS partijoms ar kitaip bandė jas paveikti, taip pat nustatyti TS narių Andriaus Kubiliaus, Rasos Juknevičienės, Ramūno Garbaravičiaus, TT lyderio Rolando Pakso, kitų jo bendražygių galimus ryšius su Kauno elektrinės privatizavimu, elektros eksporto ir importo įmonėmis, bendrovėmis, importuojančiomis į Lietuvą „Gazprom” dujas, taip pat susietomis su alkoholio pramone Lietuvoje, bei kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis.
Komisija privalėtų pasidomėti, kokioms interesų grupėms, visuomeninėms organizacijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims turėjo ar turi įtakos svetimų valstybių kapitalas, siekiantis paveikti, sustabdyti ar diskredituoti Lietuvos strateginius energetinius projektus, tarp jų ir nacionalinio investuoto steigimą.