Nors Rusija nuolat pabrėžia, kad vertina Padnestrę, Abchaziją ir Pietų Osetiją kaip Kosovo antrininkes, pasirodo vis daugiau ženklų, jog ji linkusi „išduoti” regionus „renegatus” jų buvusiems savininkams.
Rusijos Valstybės Dūma vakar susirinko į posėdį, kuriame svarstė galimybes pripažinti separatistinių Gruzijos ir Moldovos regionų nepriklausomybę. Tiesa, dar prieš posėdį buvo pareikšta, kad jokių konkrečių sprendimų Rusijos parlamentarai priimti neketina. Tuo pačiu metu Rusijos žiniasklaidoje pasigirdo kalbų, kad Kremlius yra linkęs derėtis su Gruzija ir Moldova dėl paramos jų teritoriniam vientisumui. Pasak kai kurių šaltinių, Kišiniovui tereikia atsisakyti stojimo į NATO ir Maskva pripažins Padnestrę Moldovai. Santykiai su Gruzija lieka įtempti.
Planas Moldovai
Pasak Moldovos prezidento Vladimiro Voronino, Maskva pasirengusi garantuoti jo šalies teritorijos vientisumo atkūrimą mainais už jos atsisakymą įstoti į NATO. Rusijos ekspertai pažymi, kad sugrįžti prie vadinamojo Kozako memorandumo – Moldovos federalizacijos plano, kurį Maskva buvo pasiūliusi dar prieš trejus metus (tada Moldova jį atmetė), visiškai įmanoma. „Netrukus turi ateiti ta diena, kai galutinai sutvarkysime šį reikalą”, – pareiškė V.Voroninas.
Pasak V.Voronino, problema bus sprendžiama remiantis įstatymu dėl Padnestrės statuso, kurį Moldovos parlamentas sutartinai priėmė 2005 metų liepą. Jis nustatė Padnestrės, kaip „autonomijos, turinčios plačius respublikos įgaliojimus, savo vėliavą ir herbą, taip pat teisę išsaugoti rusų ir ukrainiečių kalbas kaip valstybines, statusą. Išspręsti konfliktą, vykstantį nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios, padės, kaip mano V.Voroninas, dar vienas dokumentas: Deklaracija dėl nuolatinio Moldovos neutraliteto, kurią turi pasirašyti visi derybų dėl padėties Padnestrėje sureguliavimo dalyviai – Rusija, Ukraina, JAV, Europos Sąjunga (ES) ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO).
Drauge V.Voroninas patikslino, kad jo šalis neatsisako planų po kurio laiko įstoti į ES. Jis davė suprasti, kad jeigu Padnestrė susivienys su Moldova, Kišiniovas nepersvarstys privatizavimo rezultatų minėtoje nepripažintoje respublikoje, per kurį daugelį įmonių ėmė kontroliuoti Rusijos verslas, bet Rusijos taikdariams teks palikti šalį. Moldovos prezidentas taip pat neatmetė galimybės, kad jo šalis pasitrauks iš ekonominio susivienijimo GUAM, į kurį įeina Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas ir Moldova ir kurį daug kas laiko atsvara Rusijos įtakai buvusiose sovietinėse šalyse.
„Tai visiškai realu”, – komentavo V.Voronino teiginius NVS šalių instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Žarichinas. Jo nuomone, Kišiniovo pozicijos pasikeitimą lėmė vidaus politikos priežastys. Dabar, mano jis, Rumunijai įstojus į ES, Moldovos gyventojai ėmė masiškai prašyti suteikti jiems gretimos šalies pilietybę. Taigi be Padnestrės V.Voroninui gresia „prezidento be piliečių” likimas.
Gruzija – vis dar priešas
Moldovos deklaruojamos nuolaidos gali sušvelninti Maskvos poziciją dėl Padnestrės, o Gruzijos konfliktas su Abchazija ir Pietų Osetija artimoje ateityje neketina gesti. Tbilisis tvirtai laikosi provakarietiškos politikos ir nenori net girdėti apie narystės NATO išmainymą į Maskvos palankumą.
Be to, visai tikėtina, kad sekdama Baltijos šalių pavyzdžiu Gruzija gali pareikalauti iš Rusijos kompensacijos už Abchazijos okupaciją. Žiniasklaidoje pasirodė ir preliminarios sumos. Tbilisis ketina reikalauti maždaug 20 mlrd. dolerių (daugiau nei 40 mlrd. litų) žalos atlyginimo. Šią sumą sudaro Tbilisio pretenzijos dėl piliečių prarasto turto ir nuostoliai valstybei.
Kaip ir į Baltijos šalių reikalavimus, Rusija su pašaipa žiūri į šias Gruzijos pretenzijas. Žinoma, ji tvirtina, kad nėra okupavusi Abchazijos. Formaliai tai galbūt ir yra tiesa, tačiau tikrovėje situacija yra būtent tokia, kokią ją pateikia Tbilisis. Abchazijos „nepriklausomybę” užtikrina Rusijos „taikdariai”, o vietinės karinės grupuotės (vadinamos Abchazijos kariuomene) ne tik nėra išformuojamos, bet priešingai – yra gerai apginkluotos rusiškais ginklais ir karine technika.
Vis dėlto pasigirsta gandų, kad Maskva gali sužaisti šia pinigine korta. Kalbama apie teorinę galimybę paprasčiausiai susiderėti su Gruzija dėl savotiško Abchazijos „pardavimo” Rusijai. Maskvai tai būtų itin palankus konflikto sprendimo variantas, nes neva nepriklausomybės siekianti Abchazija jau dabar nedviprasmiškai užsimena apie tai, kad norėtų prisijungti prie Rusijos Federacijos.