Badavimu prieš švietimo valdžią

Už vaikų ateitį kovojantys Zarasų rajono gyventojai badauja jau aštuntą dieną.

Skvere prieš Zarasų rajono savivaldybę nuo kovo 5-osios stovi keturios badaujančiųjų palapinės. Trijose palapinėse miegama, ketvirtojoje susitikinėjama su žmonėmis, aiškinami badavimo motyvai. Vakar jau aštuntą parą badavo penki žmonės. Įtampos neatlaikiusi šeštoji badautoja – 45 metų mokytoja – priešinfarktinės būklės nugabenta į Zarasų ligoninę. Gydytojams nustačius įvairių sutrikimų, iš bado akcijos buvo priversti pasitraukti dar penki žmonės.

Prilygsta naikinimui.
Badautojai, tarp kurių – kaimų bendruomenių atstovai, tėvai, mokytojai, net du Zarasų rajono tarybos nariai, LŽ teigė savo akcija siekiantys, kad nuo kitų mokslo metų pradžios iš aštuonmečių į pradines nebūtų reorganizuojamos Baibių, Šniukštų, Samanių ir Lupenkos mokyklos. Anot badauti pasiryžusio Zarasų rajono tarybos nario, penkių vaikų tėvo Gintario Petrėno, mokyklų reorganizavimas iš tiesų yra jų naikinimas. „Visi ieško geresnio, patogesnio gyvenimo sau, o ypač savo vaikams. Todėl jei kaimuose nebelieka mokyklų, iš jų išsikrausto jauni žmonės, išvažiuoja mokytojai, pačius kaimus palikdami merdėti”, – LŽ sakė G.Petrėnas. Jis pridūrė, kad taip šeimos savotiškai praranda savo vaikus. „Kas gali paneigti, kad iš namų ištrūkę vaikai, kitų paraginti, nepradės rūkyti ar bus apsaugoti nuo patyčių, smurto? Dabar reorganizuojamose kaimų mokyklose smurto nėra, tad nereikia ir jokių smurto prevencijos akcijų. Ar ne geriau būtų tuos pinigus, skiriamus smurto prevencijai, panaudoti mūsų mokyklėlėms išlaikyti?” – svarstė badaujantysis.

Gydytoju dirbantis G.Petrėnas teigė, kad penktokams, ištrauktiems iš savojo lizdo ir vežiojamiems į kitas mokyklas, kai reikia anksti keltis, o pasibaigus pamokoms laukti autobuso, pablogėja sveikata. Taip nukenčia šimto vaikų interesai. Jis neslėpė kovojantis ir dėl mokytojų, kuriems vėl reikės ieškotis darbo.

Trūko kantrybė

Į LŽ klausimą, kaip ryžosi tokiai drastiškai akcijai, badaujanti Baibių mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jurga Miškinytė atsakė, kad mokyklų reorganizacija Zarasų rajono gyventojai gąsdinami jau ne pirmus metus. „Visi nuolat piktinomės tokiu nehumaniškumu. Pagaliau sutarėme, kad nieko iš mūsų piktinimosi neišeis, reikia imtis griežtesnių veiksmų”, – sakė J. Miškinytė. Ji pasidžiaugė, kad į bado akciją susitelkta visuotinai, jai prieštaraujančiųjų kaimų bendruomenėse nebuvo. Pedagogė džiaugėsi, kad Zarasuose taip pat sutiko gana daug rėmėjų. Žmonės ateina nešini gėlėmis, tvirtina remiantys badaujančiųjų ryžtą. Badautojai pabrėžė, kad, skirtingai nei paprasti žmonės, jų bado akcija beveik nesidomi rajono valdžia. „Sykį prie mūsų priėjęs meras akciją pavadino beprasmiška, nes, anot jo, viskas jau nuspręsta. Tiesą sakant, buvau šokiruotas tokio teiginio, nes balsavimas dar laukė”, – sakė G.Petrėnas.

Tačiau netrukus pasirodė, kad meras Arnoldas Abramavičius buvo teisus. Per Zarasų rajono tarybos posėdį kovo 7 dieną buvo nuspręsta minėtas keturias rajono mokyklas iš aštuonmečių reorganizuoti į pradines. Tačiau ir po to badaujantieji savo akcijos nenutraukė. Jie prisipažino tikintys, kad nugalės humanizmas, dėmesys vaikams, o ne pinigai, kurių stygiumi uždarinėdami mokyklas remiasi politikai.

Švelnus sprendimas

Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius teigė jau dabar neišmanantis, iš kur reikės imti pinigų Vyriausybės didinamiems mokytojų atlyginimams. „Mokinių mūsų rajone mažėja dramatiškai, o turime išlaikyti ir pačias mokyklas, ir kelti atlyginimus mokytojams. Iš kur imti tų pinigų?” – klausė meras. Anot jo, sprendimas reorganizuoti keturias rajono mokyklas yra gana švelnus, nes iš tiesų iš didesnių į mažesnes pertvarkyti reikėtų šešias ar net septynias rajono mokyklas. „Galop norėtume ir tikslesnių Švietimo ir mokslo ministerijos kriterijų, kurias mokyklas, nelygu mokinių skaičius, būtina reorganizuoti”, – sakė meras. Paklaustas, ar nesileis į kompromisus, Zarasų rajono vadovas atsakė, kad mokyklų reorganizavimo klausimas nuspręstas tarybos narių balsų dauguma.