Ketvirtadienį Briuselyje prasidedančiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime turėtų nuskambėti ir Ignalinos atominės elektrinės pavadinimas. Lietuvos diplomatai sako kol kas neprarandą vilties susiderėti dėl jėgainės veiklos pratęsimo, nors Europos Komisijos oficiali pozicija kol kas yra kategoriška – įsipareigojimai uždaryti elektrinę kitų metų pabaigoje negali būti pažeisti.
Klausimai, susiję su energijos tiekimo saugumu, ES lyderių darbotvarkėje bus vieni svarbiausių greta Bendrijos konkurencijos strategijos ir finansų rinkų problemų. Pasak Lietuvos ambasadoriaus ES Ryčio Martikonio, nors konkrečių sprendimų dėl Ignalinos jėgainės ES lyderiai priimti nežada, pačios diskusijos apie energetikos išorinę politiką jau yra žingsnis į priekį.
„Tikslai nėra pasiekiami per vieną naktį, bet tai, kad 27 valstybių ir vyriausybių vadovai kalba apie tai, jau yra rezultatas”, – Briuselyje susitikimo išvakarėse Lietuvos žurnalistams sakė R. Martikonis.
Ambasadorius išreiškė viltį, kad, nepaisant kategoriškų Europos Komisijos pareiškimų, Lietuva turi suaktyvinti diskusijas dėl galimybės pratęsti jėgainės darbą.
„Įsipareigojimai dėl Ignalinos atominės elektrinės yra abipusiai. Kokias pasekmes sukels jos uždarymas taip pat yra bendras reikalas”, – teigė R. Martikonis.
Uždaryti atominę elektrinę 2009 metų pabaigoje Lietuva įsipareigojo Stojimo į ES sutartyje. Diplomatai pripažįsta, kad ją pakeisti praktiškai neįmanoma, nes tam reikėtų visų Bendrijos valstybių pritarimo, todėl artimiausiu metu didžiausią dėmesį žadama sutelkti konsultacijoms su Europos Komisija. Siekiant išvengti galimų protestų, diplomatai taip pat žada aktyviai dirbti su didžiausiomis ir įtakingiausiomis Europos šalimis.
Oficialiai Lietuva teigia nepažeisianti įsipareigojimo uždaryti jėgainę, tačiau dėl galimų energetikos saugumo problemų žada siekti, kad būtų „modifikuotas sutarties vykdymas”. Tai iš esmės reiškia, kad uždarymo terminas būtų atidėtas iki būtų pastatyta nauja jėgainė ar bent atsirastų elektros tiltai į Švediją ir Lenkiją.
Neoficialiomis žiniomis, Lietuvos diplomatų pastangos kreipiamos ir kita linkme – net jeigu kol kas itin griežtos pozicijos besilaikančios Europos Komisijos nepavyktų įtikinti pratęsti jėgainės veiklą, kilęs „triukšmas” dėl Ignalinos ir galimų energetinių problemų suteiktų realią galimybę gauti palankesnes sąlygas kitose srityse, pavyzdžiui, derantis dėl anglies dvideginio emisijos kiekio. Tikslesnę konsultacijų taktiką artimiausiu metu turėtų suformuoti už derybas atsakingas buvęs Premjeras Aleksandras Abišala, kurio būsimų susitikimų darbotvarkę Briuselyje aktyviai rengia derina Lietuvos diplomatai.
Iš Europos Komisijos pasiekiantys signalai liudija, kad Lietuvos galimybės pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veiklą yra itin menkos. Energetikos komisaro latvio Andrio Piebalgo atstovas spaudai Feranas Taradelas Espuni (Ferran Tarradellas Espuny) Eltai dar kartą pakartojo, kad Lietuvos šansai yra „nuliniai”.
„Lietuva uždaryti elektrinę įsipareigojo Stojimo sutartyje. Europos Komisijos rankos yra surištos”, – Eltai sakė F. T. Espuni.
Europos Komisijos atstovas priminė, kad ES Lietuvai jau suteikė daugiau nei pusės milijardų eurų paramą elektrinei uždaryti, o iki 2013 metų numatyta skirti dar per 800 milijonų. F. T. Espuni patikino, kad sutrikus dujų tiekimui iš Rusijos Europos Komisija imtųsi visų priemonių, kad Lietuvą pasiektų reikiamas energijos kiekis.
Lietuvos pastangos dėl Ignalinos atominės elektrinės neliko nepastebėtos ir Briuselio spaudoje. Savaitraštis „New Europe” Europos Komisijos signalus pavadino „bloga žinia Lietuvai”, nes mūsų šaliai uždarius jėgainę iškils didelių problemų apsirūpinti energija.
Niūriai Lietuvos ateitį uždarius jėgainę vertino ir Maskvos investicinio banko „UralSib” ekspertas Krisas Vyferis (Chris Weather). Bankininko teigimu, Lietuvai pavojus kyla dėl įtemptų Vilniaus ir Maskvos santykių, kurie vargu ar pasikeis į valdžią Rusijoje atėjus Dmitrijui Medvedevui.
„Lietuvos ir Rusijos santykius bus sunkiausia pataisyti. Lietuva turės pirkti daugiau energijos iš Vakarų, o tai padidins jos kainą”, – savaitraščiui „New Europe” sakė K. Vyferis.