Mokslininkai konstatuoja: toje pačioje šeimoje gimę mergaitė ir berniukas dažnai panašūs tik išoriškai
Dažnai girdime skirtingų lyčių vaikus auginančius tėvus svarstant: „Jie tokie nepanašūs, lyg būtų ne tų pačių tėvų.” Skiriasi ne tik charakteris, temperamentas, bet ir pomėgiai, nevienodai jie suvokia gėrį ir blogį, tarpusavio santykius.
Kaip ir daugelį kitų žmogaus prigimties paslapčių, taip ir šią mokslininkai nepaliauja narplioti. Jų išvados padeda suprasti tai, kas atrodo nepaaiškinama.
Kalti hormonai?
Prieš keletą metų Anglijos mokslininkai apklausė būsimų motinų grupę ir ištyrė jų kraują. Buvo iškelta prielaida, kad nėščios moters kraujyje esantis vyriško hormono testosterono kiekis gali nulemti gimsiančių mergaičių charakterį.
Jei šio hormono daugiau, motinos gimdo „vyriškas” dukras, kurios nuo pat mažumės žaidžia su berniukams skirtais žaislais (mašinomis, konstruktoriais, ginklais), mėgsta galynėtis, rizikuoti ir visai nekreipia dėmesio į lėles. Ir paaugusios jos mieliau žaidžia su berniukais, o ne su mergaitėmis. Beje, jos mėgsta ir aštresnius konfliktus, kuriuos linkusios spręsti jėga, muštynėmis. Dažnai tokius mūšius ir laimi, nes čia joms padeda mergaitiškas vikrumas.
Tačiau tai nereiškia, kad ta pati motina negali pagimdyti kitokio – „mergaitiško” charakterio – dukros. Testosterono kiekis kraujyje svyruoja, ir jei pastojant jo bus mažiau, gims „moteriškesnė” dukra, kuri žais šiai lyčiai įprastus žaidimus, draugaus su mergaitėmis.
Skirtingi nuo mažų dienų
Nustatyta, jog naujagimės mergaitės yra stipresnės už berniukus – kad ir kaip būtų keista. Mėgstama pajuokauti, jog jos jau motinos įsčiose nujaučia apie teksiantį didesnį šeimos pareigų krūvį.
Be to, mergaitės jautriau reaguoja į triukšmą, šalčio ir karščio keliamą diskomfortą.
Net patys jautriausi berniukai kur kas mažiau jautrūs prisilietimams nei mergaitės. Ir šis skirtumas išlieka visą laiką. Pavyzdžiui, jei patapšnosite merginai per nugarą, kaip tai dažnai daro sveikindamiesi vyrai, ji tikriausiai pareikš, kad jai šis veiksmas sukelia skausmą.
Pastebėta, jog berniukus daugiau domina daiktai, o mergaites – žmonės. Naujagimės mergaitės žvilgsnis ilgesniam laikui sustoja ties žmogaus veidu tarytum jį tyrinėdamas, nesvarbu, ar tas žmogus ją kalbina, ar ne. Berniukų žvilgsnis kur kas greičiau nukrypsta į šalį.
Užaugusios merginos, spręsdamos kokią nors problemą ar svarstydamos politinį, socialinį reiškinį, išvadas mėgina daryti remdamosi morale. O štai vyrai linkę remtis galiojančiais įstatymais, priimtomis normomis, logika, tikslingumu.
Lemia genai ir ligos
Mokslininkai sako, jog tos pačios šeimos vaikų charakterio skirtingumus gali lemti ir paveldėti protėvių genai. Taip pat gali atsiliepti motinos persirgtos ligos, nėštumo metu patirti fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai, buitinės sąlygos.
Daug su žmogaus prigimtimi susijusių paslapčių jau ištirta, bet dar nemažai jų laukia savo eilės. Dažnai naujos išvados būna netikėtos ir prieštaringos, tačiau jos naudingos ir tėvams, ir pedagogams.